Stipruolis S. Nosys įkvėpė ir anūką, ir skulptorių

Stipruolis S. Nosys įkvėpė ir anūką, ir skulptorių

Stipruolis S. Nosys įkvėpė ir anūką, ir skulptorių

Istorinę Šiaulių asmenybę – neįgalųjį atletą Stasį Nosį (1905–1976 m.) visuomenei priminė šiaulietis skulptorius Gintautas Lukošaitis, sumanęs sukurti skulptūrinę kompoziciją „Stipruolis Nosys“, kuri Šiaulių geležinkelio stotyje pasirodys jau šį rugpjūtį.

Regbininko Dariaus Nosio atmintyje kojų netekęs, bet visą gyvenimą sportavęs senelis S. Nosys gyvas atmintyje iki šiol.

Justina DIKŠAITĖ

justina@skrastas.lt

Geležinės valios istorija

Šiauliuose gimęs ir augęs S. Nosys iš prigimties buvo tvirto kūno sudėjimo. Tačiau 1926 metais 21 metų vaikinas neteko abiejų kojų – jas Šiaulių geležinkelio stotyje, S. Nosiui kraunant į vagonus žvyrą, nupjovė netikėtai pradėjęs važiuoti traukinys.

2007 metais išleistoje Leono Karaliūno knygoje-albume „Stipriausi Lietuvos vyrai“ rašoma, kad netekęs kojų S. Nosys nepalūžo ir ėmė kilnoti svarsčius. Netrukus galiūnas laimėdavo ir rankų lenkimo, ir pirštų traukimo varžybas.

Su draugais, Mikuckiu ir Ramanausku, S. Nosys subūrė cirko artistų trupę ir ėmė rengti pasirodymus Šiaulių „Šviesos“ kino teatre, kurį laiką trupė dirbo ir Kauno cirke.

S. Nosys nuoga nugara atsiguldavo ant grindų su stiklo šukėmis, ant jo krūtinės užkeldavo stalą, o ant šio atsistodavo mergina.

Demonstruodamas kitą numerį, jaunuolis guldavosi ant lentos, prikalinėtos vinių, o tada ant jo krūtinės gulinčios lentos sulipdavo net keletas žmonių.

Pasakojama, kad S. Nosys kumščiu skaldydavo akmenis, stadiono aikštėse nuo žemės atkeldavo pusantros tonos sveriantį sunkvežimį su žmonėmis.

Vėliau S. Nosiui tuometinė valdžia uždraudė rodytis cirke, nes laikytasi melagingos propagandos, jog Tarybų Sąjungoje neįgaliųjų nėra.

Gyvas atmintyje

45 metų regbininkas D. Nosys – istorinio galiūno vaikaitis. Nuo 15 metų regbį žaisti pradėjęs ir dėl tokio jauno amžiaus Moksleivio pravardę įgijęs, D. Nosys gerai atsimena senelį.

„Būdamas septynerių, stumdydavau senelį vežimėlyje“, – pasakojo regbininkas. Jis lydėdavo senelį ir į parduotuvę, pas jį leisdavo vasaras.

D. Nosys senelį visada matydavęs gerai nusiteikusį, linksmą.

„Žmonės, su kuriais bendrauju, ir vyresni už mane, žino, kad esu S. Nosio vaikaitis. Juk senelis visada būdavo miesto centre, visus pakalbindavo“, – sakė regbininkas.

Senelis gerai mokėjęs vokiečių kalbą ir sugebėjęs rašyti dailyraščiu, net buvo įsikūręs kontorą, kurioje mažiau raštingų šiauliečių prašymu, rašydavo jiems raštus, skundus.

Sportavo sūnus ir vaikaitis

D. Nosio teigimu, jo tėtis Romanas Nosys buvo vienintelis S. Nosio sūnus. Pats D. Nosys turi dvi dukteris.

Į sportą buvo linkęs ne tik senelis. D. Nosio tėtis buvo krepšininkas, žaidė Tarybų Sąjungos jaunimo krepšinio rinktinėje.

Vaikaitis D. Nosys iš pradžių lankė boksą. Tėčiui uždraudus, mėgino žaisti krepšinį. Tačiau nepakako ūgio. Tada perėjo į regbį.

Į senelį D. Nosys panašus ne tik veido bruožais, bet paveldėjo ir stiprią sveikatą, valią.

D. Nosys Šiaulių regbio klube „Vairas“ žaidė dvidešimt metų. Buvo ilgametis šios komandos ir Lietuvos vyrų regbio rinktinės, kurioje žaidė daugiau nei 10 metų, kapitonas. „Vairo“ gamykloje dirbo kūno kultūros instruktoriumi. Dabar regbį žaidžia „Senojo Vairo“ klube.

„Iš Lietuvos rinktinės išėjau, kai buvau keturiasdešimties. Nors dar galėjau žaisti, tačiau buvo nebepatogu, tad vietą užleidau jaunesniems“, – sakė D. Nosys.

Skulptorių sužavėjo žemiška istorija

Skulptorius, 44 metų G. Lukošaitis, S. Nosį prisimena iš vaikystės. Menininkas stipruolį matydavo mieste. Atsitiktinai apie jį perskaitė L. Karaliūno knygoje.

Tada G. Lukošaitis pasidarė S. Nosio vaškinę skulptūrą, vien iš susidomėjimo.

„Mane sužavėjo jautri paprasto, likimo nuskriausto, bet nepalūžusio žmogaus istorija“, – sakė skulptorius.

Vėliau G. Lukošaitis maketą baigė tobulinti per meninių akcentų, skirtų Šiaulių miesto gimtadieniui, plenerą. Po plenero nedidelė ir skulptūra surinko daugiausia komisijos balų.

G. Lukošaitis mano, jog reikia skulptūros, kad jaunesnei kartai primintumėme, kas, kur ir kada gyveno.

Sportas S. Nosiui buvęs vienas iš būdų kabintis į gyvenimą, psichoterapija, padedanti palaikyti sveiką dvasią. „Aš pats, kada būna kūrybinių krizių, neinu gerti, bet 10 kilometrų nubėgu“, – sakė G. Lukošaitis.

Skulptūra stovės geležinkelio stotyje

G. Lukošaitis planuoja S. Nosio skulptūrą Šiaulių geležinkelio stotyje įkurti paskutinį rugpjūčio šeštadienį, kada minima Geležinkelininkų diena.

Bronzinė (iki 50 cm aukščio) bekojį stipruolį savadarbiame vežimėlyje vaizduojanti skulptūra stovės ant granitinio postamento.

Skulptūros gamyba G. Lukošaičiui atsieis 12 tūkstančių litų. Dar 10 tūkstančių litų kainuos 1,70 cm aukščio postamentas. Skulptorius tikisi, kad postamentą padovanos AB „Lietuvos geležinkeliai“.

„Truputį baiminausi, ar „Lietuvos geležinkelių“ atstovai nepabijos mano skulptūros pastatyti geležinkelio stotyje, nes galiūnui nelaimė nutiko būtent ten“, – prisipažino skulptorius.

G. Lukošaičio žodžiais, skulptūra bus daugiaprasmė: simbolizuos stiprų ir valingą žmogų, kartu bus ir paminklas geležinkelio pervažose nukentėjusiems žmonėms.

Neįgalios moters skulptūra – Londone

G. Lukošaitis sako, kad panaši skulptūra, tik daug didesnė (3,6 metro aukščio) ir pagaminta iš balto marmuro, 2005 metais pastatyta Londone (Anglija).

„Skulptūra skirta moteriai (Elison Laper), kuri gimė be rankų ir trumpesnėmis kojomis, tačiau tapo dailininke, tapė įsikandusi teptuką“, – pasakojo skulptorius.

Skulptūra buvo sukurta britų menininko Marco Quinno ir nukalta Italijoje.

Daug prieštaravimų sulaukusios skulptūros autorius pavaizdavo besilaukiančią neįgalią menininkę, nes pastojusi E. Laper visus šokiravo. Niekas netikėjo, kad neįgali moteris galinti išnešioti ir pagimdyti vaiką.

Jono TAMULIO nuotr.

SUMANYMAS: Istorinio Šiaulių stipruolio Stasio Nosio skulptūrą sukurti sumanęs skulptorius Gintautas Lukošaitis jau įpusėjo – liko pagal vaškinį maketą išlieti bronzinę skulptūrą.

Petro KAMINSKO kolekcijos archyvo nuotr.

STIPRUOLIS: Archyvuose yra likusi apie 1930 metus daryta Stasio Nosio fotografija – odiniais diržais prisitvirtinęs prie savadarbių ratelių stipruolis kilnoja svarmenį.

NUOTAIKA: Apie 1927 metus darytoje fotografijoje – Stasys Nosys (kairėje). Toks, kokį jį ir prisimena vaikaitis – visada linksmas.

Asmeninės nuotr.

VAIKAITIS: 45 metų regbininkas Darius Nosys – galiūno Stasio Nosio vaikaitis.

PANAŠUMAS: Stasio Nosio vaikaitis Darius Nosys (pirmas dešinėje) iš senelio paveldėjo ne tik panašius veido bruožus, bet ir ištvermę, valią.

Gintauto LUKOŠAIČIO nuotr.

VIETA: Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Stipruolis Nosys“ stovės Šiaulių geležinkelio stotyje ir atrodys taip.

MAKETAS: Skulptoriaus Gintauto Lukošaičio paruoštas vaškinis „Stipruolio Nosio“ maketas.