Naujausios
Šeimos psichologinė gerovė – ne mažiau svarbi už materialiąją
Šių metų vasaros mokslinę – praktinę konferenciją organizatoriai pavadino „Šeimos psichologinė gerovė“. Pranešimuose akcentuota, jog mikroklimatas šeimoje yra ne mažiau svarbus už materialiąją gerovę. Pranešėjai skatino atkreipti dėmesį į šeimos bendravimo ir vaikų auklėjimo klaidas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Chirurginis gydymas – neįmanomas
Konferenciją pradėjęs rajono meras Vaclovas Andrulis kaip vieną iš pagrindinių šeimos psichologinės gerovės griovėjų įvardijo gyvenimo tempus, skubėjimą, galimybę tik laiko trupinius skirti šeimai.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Saulius Michailovas akcentavo, jog psichologinei šeimos gerovei nemažai įtakos turi pajamos, tai yra materialinė gerovė ir šeimos narių išsilavinimas.
Kelmės dekanas kun. Arūnas Urbelis tvirtino, jog psichologines šeimos problemas aštrina ne tik tradicinės blogybės: nepritekliai, nedarbas, bet ir emigracija bei lietuvių emocinis neraštingumas. Patyčios gajos ne tik mokykloje, bet ir neformalioje, netgi šeimos aplinkoje.
Šeima turėtų būti ta erdvė, kur artimi žmonės palaikytų vienas kitą, būtų vienas kitam emocinė, psichologinė ir materiali atrama. Juolab, kad tos atramos kartais reikia netgi mamoms ir tėčiams. Vaikai turėtų mokytis ja būti.
Šeimos psichologinių problemų, pasak dekano, neišspręsi prievarta. „Chirurginis metodas čia neįmanomas. Galima tik švelni terapija.“
Šeimos mikroklimatas – labai svarbus vaikui
Rajono mokinių sveikatos patikrinimo rezultatus apžvelgusi Visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė pasidžiaugė, jog šiek tiek pagerėjo vaikų sveikatos problemų. Patikrinimas parodė, jog visiškai sveikas kas antras vaikas. Užpernai visiškai sveikų mokinių buvo mažiau. Tačiau tūkstančiui vaikų vistiek tenka 671 sveikatos sutrikimas. Vadinasi, kai kurie vaikai turi po kelis sutrikimus.
Tėvai kartais kaltina mokyklą, kad ji luošina vaikus. Tačiau patikrinus pirmokėlius, kurių sveikata iki šiol rūpinosi tik tėvai, ir niekas jų neluošino, paaiškėjo, jog rezultatai – panašūs, tik pusė vaikų sveiki.
L.Balčiūnienė atkreipė dėmesį į kitą tyrimą, kurį keliose rajono mokyklose atliko mokslininkai. Paaiškėjo, jog 14 proc. mokinių bandė save žaloti. Kas dešimtas vaikas nesijaučia saugus mokykloje. Tokiais atvejais ypač svarbu, kad vaikas bent šeimoje jaustųsi saugus, kad būtų išklausytas ir rastų užtarimą bei supratimą.
Padeda pedagoginė – psichologinė tarnyba
Kurti palankų mikroklimatą šeimose padeda Kelmėje jau dešimtmetis veikianti pedagoginė psichologinė tarnyba. Mat, ne visos mokyklos dar turi psichologus.
Į tarnybą kreipiasi apie šimtas šeimų per metus. Tarnybos egzistavimo laikotarpiu buvo kopmleksiškai įvertinta 2080 vaikų būklė. Asmenybės ir ugdymosi problemos įvertinamos vaikams ir jaunuoliams iki 21 metų.
Pranešimą apie tarnybos veiklą parengusi tarnybos vadovė Laura Šumskienė tvirtino, jog tarnyboje užtikrinamas konfidencialumas, atsakymai įteikiami tėvams į rankas.
Tarnyba veda kursus tėvams. Vaikams vyksta dailės terapijos užsiėmimai.
Žmonės pagyja šalia pagijusiųjų
Vilnietis EOS grupės psichologas Evaldas Karmaza parengė kelių valandų trukmės pranešimą apie kontaktą su vaiku. Stebėjęs ir tyręs vaikus, gyvenančius šeimose ir globos namuose, psichologas sakė negalįs pateikti neginčijamos išvados, kokia šeima laimingesnė – dora, dirbanti ar asociali, kokia šeima laikytina normalia.
Nėra vienareikšmio atsakymo. Aišku tik tai, jog norėdami padėti vaikui, mes turime padėti jo šeimai. Vaikas jausis saugus ir laimingas šalia tvirto, ramaus žmogaus, pagis šalia pagijusio.
Psichologas pasakojo apie savo patirtį su socialinės rizikos šeimomis. Rengia joms savotiškus mokymus. Tačiau ateina dažniausia tik mamos. Tėčiai jau nebepajėgia. O jeigu dar ateina, tai jau nebepajėgia girdėti, ką sakai. Bet ar jie nelaimingi? Gal tik mūsų akimis?
Psichologas pateikė pavyzdį, kaip mama augino vaikus sąvartyne. Apie tai sužinojusi valdžia vaikus atvežė į globos namus. Čia švaru, gauna šilto maisto, turi sąlygas mokytis. Bet dešimties ir dvylikos metų berniukai pabėgo iš globos namų. Čia nėra jų mamos. Globos namai padarė eksperimentą. Gyventi globos namuose pakvietė ir berniukų mamą. Ji globos namus pavertė sąvartynu. Galiausiai pakūrė lauželį viduje pastato ir sudegino vieną pastatą.
„Žmogus labai greitai adaptuojasi prie labai blogų sąlygų. Susigyvena su blogais kvapais, su nešvara. Netgi su dideliu skausmu. Ir prie jo pripranta,“ – sakė psichologas.
Pasak jo, labai svarbus dalykas šeimos patvarumas. O šeimos šiuo metu – labai nepatvarios – menkiausia krizė – ir skiriasi. Tik sveika ir stipri šeima gali išmokyti vaikus pagrindinio dalyko rūpintis savo fizine ir dvasine sveikata. O jeigu šeima pažeista, ir vaikas pažeistas.
Todėl prioritetine naujosios pedagogikos kryptimi turime laikyti laimingo žmogaus ugdymą.
Pranešimą apie „Laimingo žmogaus ugdymą mokykloje“ kaip prioritetinę naujosios pedagogikos kultūros kryptį konferencijai parengė Šiaulių universiteto docentė dr. Laimutė Bobrova. Pranešimą „Ribos šeimoje ir emocinis diskomfortas“ parengė Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos psichologė Sniegena Urbelienė.
Konferenciją organizavo rajono Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras ir Kelmės rajono pedagoginė psichologinė tarnyba.
Autorės nuotr.
KONFERENCIJA: Į konferenciją susirinko mokyklų sveikatos specialistės, mokytojai, tėvai.
KONTAKTAS: „Koridoriuje globos namų vaikas man kimbasi į koją ir prašo būti jo tėčiu. Tačiau pas mane kaip pas psichologą neina. Vaikas nori tiesiog būti šalia sveiko, ramaus suaugusiojo,“ – padarė išvadą psichologas Evaldas Karmaza.