Naujausios
Disciplina irkluotojai pravers ir kareivinėse
Geriausia 2013 metų jaunąja sportininke pripažinta Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ irkluotoja Roberta NAVICKAITĖ spėja visur: netolimuose abiturientės planuose – baziniai kariniai mokymai ir kūno kultūros studijos. Jei įveiks atranką – dalyvaus 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje. „Esu maksimalistė. Noriu tobulėti kasdien. Manęs netenkina žodžiai, kad būna dienų, kai nesiseka. Dirbu tiek, kad visada sektųsi“, – sako sportininkė.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Užsispyrimo netrūksta
R. Navickaitė, dar mokydamasi Ragainės pagrindinėje mokykloje, pradėjo lankyti trenerio Aliaus Striškos irklavimo treniruotes.
Šeštus metus akademinę valtį irkluojanti mergina išmoko disciplinos, įprato rytais keltis šeštą valandą ir skubėti į rytinę treniruotę, sutvirtėjo, tapo Baltijos šalių čempione, Lietuvos suaugusiųjų irklavimo čempione, Lietuvos jaunių irklavimo žaidynių nugalėtoja.
„Daug laiko skirdavau treniruotėms ir varžyboms, tačiau mokykloje neatsilikau, nes mokiausi papildomai“, – sakė dabar jau Stasio Šalkauskio gimnazijos ketvirtokė.
Apvirtusi su valtimi R. Navickaitė yra tris kartus.
„Vieną kartą prisimenu su šypsena. Buvau keturiolikos metų. Į varžybas Šiauliuose atvyko daug irkluotojų iš kitų miestų. Ėmiau nerimauti, jaučiau, kad irklai dreba ir apsiversiu. Netoliese stovėję mano tėvai sunerimo, kai visi išplaukė, o aš likau prie starto. Tačiau jau tada buvau labai užsispyrusi: išpyliau vandenį iš valties, šokau į ją ir visa šlapia pasivijau varžovus. Iškovojau bronzos medalį“, – šypsojosi R. Navickaitė.
Sportas, reikalaujantis ištvermės
R. Navickaitė pripažįsta, kad irklavimas yra vyriškas sportas.
„Plaukdamas akademine valtimi, daugiausiai dirbi kojomis, nors daug kas klaidingai mano, jog stipriausios turi būti rankos“, – paaiškina sportininkė.
Ji daug treniruojasi. „Sporto salėje nuo krūtinės išstumiu 40 kg štangą. Bet tai nėra daug. Pritūpimus darau su 65–70 kg svorio štanga, pritupiu 15–20 kartų“, – sakė R. Navickaitė.
Mergina nemano, kad daro kažką išskirtinio ir labai sunkaus. „Įpratau per treniruotes varžytis su vaikinais. Tačiau jiems dar sunku suprasti, kad nesu vyras ir negaliu tolygiai varžytis su jais. Pavyzdžiui, jie aplenkia mane keliomis sekundėmis ir džiūgauja, tačiau aš gi – mergina“, – juokiasi irkluotoja.
Per treniruotes R. Navickaitė sulaukia vaikinų kritikos, tačiau priprato ir juos puikiai supranta.
„Kai ilgai irkluoji, ant delnų atsiranda pūslės, jos plyšta ir kraujuoja, todėl pakeliu delną, pučiu ir vėsinu, kad mažiau skaudėtų. Tai pamatę greta irkluojantys vaikinai neapsikenčia nepaklausę: tai dar ir nagus spėjai nusilakuoti?“ – prisimena pašnekovė.
R. Navickaitė yra įsitikinusi, kad turi išlikti moteriška ir švelni. „Man asmeniniu pavyzdžiu yra olimpietės irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Jos sportuoja, daug fiziškai dirba, yra ištvermingos, tačiau visada gražiai susišukavusios, pasidažiusios, jaunatviškos“, – sakė sportininkė.
Su priaugintomis blakstienomis ji nevaikšto, nemėgsta aukštakulnių, nėra ir „madistė“, bet save prižiūri. „Manau, vyrai atsirenka, ko jiems reikia – gražios merginos, su kuria galėtų ir pasišnekėti, ar tik gražios“, – sakė irkluotoja.
Ateityje – svajonė
R. Navickaitės nevargina įkyrus klausimas – kuo būsi? „Nuo pat vaikystės turėjau dvi svajones – būti orlaivio pilote arba kariške. Kadangi nemokėjau fizikos, likau prie karybos“, – sako sportininkė.
Irkluotoja net neabejoja, kad sportinis pasirengimas, ištvermė ir disciplina jai pravers Rukloje, nes trijų mėnesių trukmės baziniai kariniai mokymai (BKM) jau čia pat – rugpjūtį.
„Labai noriu į šiuos mokymus. Karinė apranga ir tvarka mane labai traukia“, – sako R. Navickaitė.
Universitete ji nusprendė studijuoti kūno kultūrą, tik dar nežino kur.
R. Navickaitė net neabejoja, kad įmanoma suderinti viską – tereikia labai norėti.
Pasiruošimas olimpiadai – iššūkis sau
2016 metais Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpiadai ruošiasi ir R. Navickaitė. „Ar dalyvausiu, priklausys nuo to, kaip praeisiu atranką, kuri prasidės kitais metais. Pagal visus duomenis aš esu jaunė, tačiau olimpiadoje turėčiau varžytis su suaugusiais. Tinkamai pasirengti čempionatui ir rimtoms varžyboms nėra lengva, nes treniruojamės su vienomis valtimis, o varžomės su kitomis – daug lengvesnėmis“, – pasakojo irkluotoja.
Priprasti prie naujos, kito svorio valties, kurią sportininkams Federacija skiria tik likus dviem savaitėms iki varžybų, sunku.
„Valtį turi susireguliuoti, kad ji lengvai slystų vandeniu, būtų lengva priplaukti prie kranto. Tam reikia 2–3 dienas įtemptai treniruotis su ta valtimi, – paaiškina irkluotoja. – Yra sakoma, kad norėdamas priprasti prie valties, turi su ja nusiirti 300 kilometrų. To padaryti per dvi savaites – beveik neįmanoma, nebent irkluotumei iki išnaktų.“
Vienvietė olimpiadai tinkanti valtis sveria 14,2 kilogramo. „Šiauliečiai tokių valčių neturi, todėl treniruojamės su 18–19 kg svorio nevaržybinėmis valtimis, kurias turime neštis patys“, – teigė irkluotoja.
Be to, R. Navickaitė primena, kad kitų šalių sportininkai vyksta į stovyklas ir treniruojasi ištisus metus.
Fizinius jėgos pratimus irkluotoja atlieka Ragainės progimnazijos rūsyje įrengtoje sporto salėje. „Trūksta ir oro, ir treniruokliai jau pasenę. Kai po varžybų Trakuose nuėjau į jų treniruoklių salę, net nežinojau, ką su kokiu treniruokliu daryti: – žiūrėjau į instrukcijas. Pas mus, Šiauliuose, yra štanga ir viskas“, – pasakojo irkluotoja.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOTAIKA: Kokia bebūtų užsiėmusi, irkluotoja Roberta Navickaitė nesiliauja spinduliuoti gerą nuotaiką.