Naujausios
VERSMĖS
Kaimo rašytoja pristatė dvi savo knygas
Kelmiškė Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė Jadvyga Tautkevičiūtė-Šimkienė praėjusį antradienį Žemaitės bibliotekoje pristatė dvi pastaruoju metu išleistas savo knygas.
Knygoje „Žemės ir žmogaus švytėjimas“ spausdinama beveik 700 rašytojos sukurtų haiku.
Knygoje „Pėdsakai“ dominuoja satyra, kritiškas požiūris į negatyvius visuomenės reiškinius ir kartais sunkiai paaiškinamus žmonių tarpusavio santykius.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Protrūkis po ilgos tylos
2009 metais išleidusi taip pat dvi savo knygas „Kas stipresnis“ ir „Žingsnių aidas“, Jadvyga Tautkevičiūtė-Šimkienė keletą metų tylėjo.
Kaupėsi ir kaupė kūrinius šiais metais išleistoms knygoms, kurios išsiskiria lengva humoro doze, satyra, itin kasdieniškomis situacijomis. Lakoniška forma nupieštos situacijos, herojų charakteris, išreiškiamas gausiais dialogais, Jadvygos kūrybą priartina prie liaudies galvosenos. Daro ją kiekvienam suprantamą lengvai identifikuojamomis kasdienėmis kiekvieno mūsų gyvenimo situacijomis.
Minties prasmėje ir kiek lengvabūdiškame stiliuje slypi J. Šimkienės kūrybos originalumas, išskiriantis ją iš kitų kūrėjų.
Fotografė, būrėja, literatė
Į J. Šimkienės knygų pristatymą sugužėjo didelis būrys rajono literatų. Trys skaitovės skaitė nuotaikingus Jadvygos eilėraščius. Kalbėjo pati autorė. Geru žodžiu Jadvygos būdą, gebėjimą bendrauti, paguosti ir nuteikti optimistiškai minėjo jos plunksnos seserys ir broliai, sveikindami kūrėją papildžius eilių aruodus.
Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Jadzė Gaupšienė priminė dar tebesauganti J. Šimkienės išdidintą ir įrėmintą nuotrauką. Prieš daugelį metų kaimo rašytoja dirbo fotografe vienoje Kauno įmonėje, fotografuodavo, restauruodavo senas ir išdidindavo naujas nuotraukas, teikdama šias paslaugas žmones lankydavo namuose, tekdavo išklausyti ir jų problemų.
Budraičių kaimo literatė Liucija Kelpšienė prisiminė, jog pirmoji pažintis su J.Šimkiene buvo kaip su būrėja. „Gyvenimo nuskalpuota kreipiausi į Jadvygą kaip į raganą. Ji papasakojo apie mano gyvenimą, taip tarsi mane seniai būtų pažinojusi. Kai įsišnekėjome, ji perskaitė savo eilėraštį religine tematika. Pakviečiau Jadvygą į „Vieversio“ klubą. Ji įsiveržė pas mus kaip uraganas.“
Kelmiškė knygų autorė Amelija Miltenienė pasidžiaugė J.Šimkienės ryškumu, išskirtinumu ir vietoj puokštės įteikė vazoninį jeronimą.
Budraičių literatė Justina Viržintienė pastebėjo, jog savo patarimais J.Šimkienė daugeliui padeda išbristi iš vargų. Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Elena Kančauskaitė pasidžiaugė, jog J.Šimkienė savo kūryba praskaidrina neįgaliųjų renginius.
Protas neapnuodijamas
Savo eilėraščių knygelę išleidusi Jadzė Gaupšienė pristatomų knygų autorės klausė, kodėl dažno jos kūrinėlio herojus netikėlis vyras. „Jei gyvenčiau su vyru, gražiai aprašyčiau. Kol vyro neturiu, galiu ir taip rašyti,“ – sąmojingai į klausimą atsakė J.Šimkienė.
Sveikintoja pastebėjo, jog Jadvygos charakteris atsispindi ir jos kūryboje. Ji nieko nedailina, mėgsta būti savimi.
Pacituota viena J.Šimkienės mintis, jog „protas suvalgo daug nuodingų žodžių, bet neapsinuodija“.
Keletas literačių išreiškė nuostabą, jog lengvus be įmantrybių parašytus ir nemaža humoro doze pagardintus J.Šimkienės eilėraščius noriai skaito mažamečiai jų vaikai.
Pretendentė į premiją
Rajono literatų klubo „Vieversys“ vadovas Viktoras Gulbinas prisiminė, kaip po pirmųjų knygelių pristatymo J.Šimkienė neformalioje aplinkoje sakė: „Rašysiu tol, kol gausiu R.Biržinytės premiją“. „Belieka džiaugtis, jog J.Šimkienė yra viena iš pretendenčių į šiųmetinę R.Biržinytės premiją, – sakė V.Gulbinas. – Tik jei gautų premiją, ar tai reikštų, kad daugiau jau neberašys?“
Dvi knygas iš karto pristačiusią J.Šimkienę sveikino didelis būrys plunksnos sesių ir brolių.
Po renginio kaimo rašytoja ne pardavinėjo, o dovanojo savo knygas, o norintiems dalijo ir autografus.
Tarp švytėjimo ir brutalumo
Knygoje „Žemės ir žmogaus švytėjimas“ J.Šimkienė pateikia beveik 700 Lietuvoje dar reto trumpiausio eilėraščio žanro – trieilių haiku. Anotaciją parašęs Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Kostas Fedaravičius pastebi bandymą atskleisti žmogaus ir gamtos sąlytį, lyrinę ir satyrinę sąsają su pasauliu.
Net ir trumpiausia eilėraščio forma autorė geba užgriebti „didelį gyvenimo barą, kuriame viešpatauja kepurėtų žmonelių hierarchija, o joje sukiaulėjimas ir lovys atskleidžia tokių galvų sankcionuotą buitį.“
K.Fedaravičius teigia, jog išbandydama save haiku, J.Šimkienė žengė drąsų žingsnį į Parnasą.
Knygą „Pėdsakai“ K.Fedaravičius apibūdina kaip žvilgsnį į gyvenimą kitaip. Tai sentimentų atmetimas ir brovimasis į brutalią kasdienybę, kuriai nugara trinama geležiniu šepečiu.
Autorės nuotr.
SVEIKINIMAI: Dvi knygas pristačiusią Jadvygą Tautkevičiūtę – Šimkienę sveikino rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Jadzė Gaupšienė. Renginį vedė mokytoja Dalia Griškevičienė (dešinėje).
KNYGOS: Jadvygos Tautkevičiūtės-Šimkienės knygose pakanka ir lyrikos, ir gyvenimo realijų, ir satyros.
PALAIKYMAS: Pagerbti ir palaikyti plunksnos sesės susrinko rajono literatai.
AUTOGRAFAI: Autorė dovanojo savo knygas ir užrašė autografus.