Naujausios
Aštuonių vaikų mamai – Prezidentės medalis
„Pareidavau po sunkių darbų, paimdavau ant kelių vaiką – dingdavo visas nuovargis,“ – prisimena 82 metų tytuvėniškė Teresė Koskienė, išauginusi aštuonis vaikus.
Praėjusį pirmadienį Lietuvos Respublikos prezidentūroje moteris apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Kaip ir kasmet prieš Motinos dieną Prezidentė apdovanojo ir dar kelias dešimtis daugiavaikių motinų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gerą širdį ir meilę vaikams paveldėjo iš tėvo
„Labai patiko Prezidentūroje. Gražiai mus priėmė, – paklausta apie apdovanojimo iškilmes pasakojo Teresė Koskienė. – Jaučiausi tokia svarbi, pagerbta ir pakylėta. Tiesiog laiminga.“
Daug vargo mačiusi moteris džiaugiasi, jog „valug metų“ dar gerai mato ir gerai vaikšto. Tik, kai toliau paeina, kojos skauda.
Jos gyvenime buvo daug sunkių laikotarpių. Pati Teresė augo dešimties vaikų šeimoje. Tėveliai buvo ūkininkai. Tačiau mokėjo suprasti vargingesnius už save. Turėjo didelį sodą. Obuoliais aprūpindavo visus kaimo vaikus. Sakydavo, jog badauti savo kaime niekam neleis. Pats tėvas sumaldavo savo javų ir duodavo vargingesniems, kad išsikeptų duonos.
Kai jis mirė, pasak Teresės, verkė visi kaimo vaikai. Sakė: „Nebėra mūsų globėjo.“
Gal tą meilę vaikams ir gerumą iš tėvelio paveldėjo ir Teresė? „Pamatydavau miestelyje vaiką – ir einu iš paskos. Tokie jie man mieli ir gražūs. Pargrįžtu, būdavo, per dieną dirbusi. Paimu vaiką ant rankų – visas nuovargis dingsta.“
Matyt, iš šios moters spinduliuojančią meilę jaučia ir vaikai. Ne tik savi, bet ir svetimi.
Teresė mokykloje dirbo valytoja. Mokiniai jai šventės proga užrašydavo atvirukų. Ir dabar, sutikę mieste, sveikinasi.
Labiau už tėvus „babuką“ (taip anūkai vadina močiutę Teresę) myli ir anūkai. Pargrįžę iš užsienio ar Lietuvos didmiesčių pirmiausia aplanko ją. Ji vaikų laukia su vaišėmis, žino kiekvieno anūko problemas ir pasiekimus, koks jo darbas, kada kuris atostogaus.
Dabar tik auginti ir auginti...
Aštuonis dešimtmečius išlikusi sveika ir žvali Teresė Koskienė sako, jog vaikai ir didino, bet drauge ir lengvino jos vargą. Vaikystėje buvusi gabi. Norėjo siekti mokslo. Bet baigė tik keturis skyrius. Tėvelis mirė anksti. Nebuvo kam Teresės leisti į mokslus. Juk per karą viską sunaikino. Ir gyvulius, ir pasėlius. Paskui suvarė į kolūkius, atėmė ir tai, kas dar buvo likę.
Teresė ištekėjo ir atsidavė šeimai. Nors nelengvai gyveno, bet nebaugino šeimos rūpesčiai. Pagimdė ir išaugino aštuonis vaikus. 44 metų paliko našlė. Vyras prieš mirtį patarė jai ištekėti už kokio našlio. Myli savus, mylėsianti ir svetimus vaikus.
Tačiau moteris nesiryžo vaikams parvesti patėvio. Nesileido į jokias draugystes. Keli vaikai jau buvo savarankiški, likusius viena pati pastatė ant kojų.
„Dabar tik auginti ir auginti vaikus. Juos auklėti, mylėti. Keista, kai žmonės dejuoja. Palyginti su anais laikais, dabar labai gerai gyvename,“ – sako didelės patirties turinti moteris.
Pasaulis padidėjo
Išauginusi vaikus, Teresė Koskienė gyvenimą susitvarkė taip, kad būtų patogu. Persikėlė gyventi į Tytuvėnų miestą. Čia daktarai, parduotuvės. Patogu. Nereikia prašyti vaikų pagalbos. Pati dar gali priimti dukrą, sūnų, anūkus ir proanūkius.
Pasaulį ponia Teresė padidino ne tik aštuoniais vaikais: keturiomis dukromis ir keturiais sūnumis. Ji turi 11 anūkų, būrį proanūkių ir porą proproanūkių.
Vyriausia dukra Nijolė – jau pensininkė, gyvena Raseinių rajone. Po jos gimusio sūnaus Alvydo jau nebėra tarp gyvųjų. Likusi tik jo dukra. Ji su savo šeima gyvena Vokietijoje. Sūnus Albertas gyvena Utenos rajone, dirba ugniagesiu gelbėtoju. Raimundas tapo palangiškiu. Ten gyvena ir dirba vadybininku. Dukra Irena gyvena Alytuje. Kai neliko audėjos darbo, važinėja dirbti į Ispaniją.
Dukra Laima dirba Mockaičių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Ji laikosi arčiausiai mamos. Ilgą laiką gyveno tame pačiame Šukiškių kaime, šalia mamos. Dabar šiame kaime liko gyventi dukra Rita, užsiimanti smulkiuoju verslu. Jauniausias sūnus Rolandas gyvena Šiauliuose, dirba vadybininku.
Auklėjo savo pavyzdžiu
„Tėvai niekuomet neskaitė mums moralų, – pasakoja T. Koskienės dukra Laima Rekštienė. – Jie mus auklėjo savo pavyzdžiu. Patys gerai sutardavo su kaimynais, giminėmis ir kitais artimaisiais. Jei kaimynai kur išvažiuodavo, visuomet mamos prašydavo melžti karves. Ir ji mielai tai darydavo.
Mes taip pat išmokome dalintis. Ir dabar, nors ir gyvename išsimėtę po visą Lietuvą, jaučiame ryšį. Jei kas nors atsitinka, nereikia ieškoti pagalbos tarp svetimų. Skambiname vieni kitiems. Žinome, kam skambinti ir visada sulaukiame pagalbos.“
Asmeninį pavyzdį šeimai, pasak dukros, jos mama Teresė rodo iki šiol. Šviesaus proto mama domisi viskuo, kas vyksta jos vaikų, anūkų ir proanūkių gyvenime, palaiko su jais ryšį, laukia grįžtančių. O anūkų pirmas klausimas, paskambinus tėvams: „Kaip gyvena babuks?“.
Nors nebaigusi didelių mokslų, Teresė Koskienė stengiasi neatsilikti nuo gyvenimo. Su miestelio bendruomene važiuoja į ekskursijas. Prieš daugelį metų buvo net Lenkijoje susitikti su popiežiumi Jonu Pauliumi antruoju.
Pasak vaikų, ir sostinėje, nuvažiavusi atsiimti apdovanojimo, jų mama aplankė tik Katedrą. Daugumą lankytinų objektų jau buvo mačiusi anksčiau.
Lietuvos Prezidentūros nuotr.
PAGARBA: Aštuonis vaikus išauginusią Teresę Koskienę pagerbė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
ŠEIMA: Teresė Koskienė išaugino gausią šeimą. Ne visi turėjo galimybių atvykti į iškilmes.