Naujausios
Gintaro karoliai keičiami į vaistus
Prieš kelis dešimtmečius klestėjusios komiso pardutuvėlės išgyvena sunkius laikus. Jų buvusius pirkėjus nuvilioja dėvėtų rūbų parduotuvės arba internetinės prekybos tinklalapiai.
Joniškyje trejus metus veikiančio komiso savininkė Birutė Kriščiūnienė sako, kad klientai nori brangiai parduoti, o pirkėjai – pigiau pirkti. Kartais čia senjorės atneša paskutinius gintarinius karolius, kad bent kiek pinigų gautų vaistams.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Komisas – ne lombardas
Joniškyje trejus metus gyvuojančią nedidukę parduotuvę galima praeiti nepastebėjus, jei nepakelsi galvos ir akys neužklius už iškabos „Komisas“.
Vyresnieji, žinantys, kad čia galima pigiau įsigyti įvairių daiktų, ateina turėdami konkretų tikslą.
O kai kurie jaunesni žmonės užsuka iš smalsumo, nes komisų klestėjimo laikų jie negali prisiminti. Šio tipo krautuvėlės klestėjo dar sovietiniais laikais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais.
Dalis jaunų klientų galvoja, kad komisas – tai lombardas, kuriame gali atnešęs daiktą užstatyti ir išsyk gauti tam tikrą pagal prekės kokybę bei būklę sutartą pinigų sumą.
„Tačiau komise pinigų gausi tik tada, kai tavo prekė bus parduota. Tai gali užtrukti ir mėnesį, du, ir ilgiau. Ypač, jei savininkas nustato didoką kainą. O juk mūsų pirkėjai dažniausiai yra menkai pasiturintys žmonės, kurie nori ir gali pirkti pigiau,“ – aiškina trejus metus gyvuojančios komiso parduotuvytės savininkė Birutė Kriščiūnienė.
Su daikto savininku surašoma sutartis, pagal kurią, prekės nepardavus per mėnesį, ji nukainojama arba šeimininkas, to nepageidaudamas, ją tiesiog atsiima.
Priimdama daiktą komiso savininkė sutartyje užpildo asmens duomenis, taip atbaidydama galimus vogtų prekių pardavėjus.
Nuo drabužių iki treniruoklių
Kol žvalgomės po nedidelę patalpą, užsuka dvi poros žmonių. Vieni – tiesiog smalsuoliai, kiti ieško mokyklinės uniformos švarko.
„Užeinu ne pirmą kartą. Nors dar tik balandžio mėnuo, jau rūpinuosi rugsėjo pirmąja, nes vaikui reikės uniforminio švarko. Siūdintis labai brangu, “ – sakė jauna moteris.
Komise – tvarkingai iškabintos kelios eilės suknelių, megztinių, striukių, paltų, dailių vaikiškų rūbelių, rankinių, sudėti batai. Mažai dėvėtus ilgus odinius batus galima nusipirkti už 27 litus, jaunų merginų dažnai mėgiami ryškūs aukštakulniai – vos 13 litų.
Ant lentynų rikiuojasi indai, tarp jų – mažai naudotas greitpuodis, sudėti magnetofonai, filmavimo kameros. Kampe – palydovinės antenos „lėkštė“, netoliese – siurblys ant ratukų vandeniui pumpuoti, kitame patalpos gale stovi treniruoklis–dviratis. Dar vienas treniruoklis jau iškeliavo pas naujus šeimininkus.
Po stiklu vitrinoje suguldyti mobilieji telefonai, daugiausia – paprasti, su keliomis pagrindinėmis funkcijomis. Birutė Kriščiūnienė sako, kad yra žmonių, kuriems ir nereikalingi naujesni modeliai.
Pirkėjus nuvilioja ir prekyba internetu
Daugiausia pastaruoju metu žmonės teiraujasi televizorių (turi būti veikiantys – aut. past.), kompiuterių, taip pat – statybinių įrankių. Pastarųjų, parduotuvei tik atsidarius, žmonės atnešdavo nemažai, bet ilgainiui pasiūla išseko.
„Seniau užsienyje dirbantys vyrai parveždavo įrankių, ten pigiau įsigiję, ir atnešdavo. Dabar jie skelbiasi interneto socialiniame tinklapyje turgaus paskyroje. Pati nesinaudoju facebooku, bet vienas žmogus, kuris norėjo parduoti automobilinę kėdutę vaikui, po mėnesio ją atsiėmė, ir sakė, kad ten skelbs,“ – pasakoja Birutė Kriščiūnienė.
Komiso parduotuvėms dideli konkurentai yra ir dėvėtų rūbų parduotuvės. Užtat B. Kriščiūnienė sako drabužių nepriimanti tiek, kiek atneša, nes galėtų sukrauti dviem aukštais ir kitoms prekėms vietos neliktų.
Iš rūbų, anot pardavėjos, labiau paklausūs vaikų drabužėliai, uniformos, nes jie greitai išaugami. Taip pat žmonės užeina ieškodami antikvarinių daiktų, tačiau tokių beveik niekas neatneša.
Komiso parduotuvėje yra ir lenta, kurioje žmonės gali paskelbti apie savo norimus parduoti baldus ar kitus didelius daiktus, kurie parduotuvėlėje tiesiog netilptų. Skelbimai už simbolinį vienkartinį mokestį kabo kelis mėnesius ar net metus, kol lenta užsipildo ir savininkė juos pakeičia naujesniais.
Dėl vaistų atsisakė šeimos gintarinių karolių
Ponia Birutė sako, kad dabar sudėtingas metas tokio pobūdžio prekybininkams. Per trejus veiklos metus ji pastebėjo, kad pirkėjų mažėja, jų perkamoji galia krenta.
„Yra buvę, kad senyva moteriškė atneša savo iš kartos į kartą perduodamus gintarinius karolius ar kokį kitą papuošalą. Sako, gal parduosite, vaistams pinigėlių gausiu. Graudu klausytis“, – sako Birutė. – Neretai pagyvenę žmonės pasiguodžia, išsipasakoja. Man irgi įdomiau su kuo nors kalbėtis, jei ilgai pirkėjai neužeina.“
Autorės nuotr.
ĮVAIROVĖ: Komiso parduotuvėje ant lentynų išrikiuoti batai, o greta – treniruoklis–dviratis.
KOMISAS: Joniškyje trejus metus gyvuojančią nedidukę komiso parduotuvę galima praeiti nepastebėjus, jei nepakelsi galvos aukštyn ir akys neužklius už iškabos „Komisas“.
APLINKYBĖS: Birutė Kriščiūnienė sako, kad tai, jog nereikia niekam mokėti nuomos ir algos pardavėjai, dar leidžia išsilaikyti.
SKELBIMAI: Komiso parduotuvėje yra ir skelbimų lenta, kurioje žmonės gali paskelbti apie savo norimus parduoti baldus ar kitus didelius daiktus, kurie parduotuvėlėje tiesiog netilptų.