Naujausios
Kaimo parlamentas tikisi permainų
Praėjusį savaitgalį Kaune Aleksandro Stulginskio universitete įvyko pirmasis Lietuvos kaimo parlamento susirinkimas, kuriame posėdžiavę atstovai iš visos Lietuvos kalbėjo apie pagrindines provincijos problemas ir jų sprendimo būdus. Tikimasi, kad posėdyje parengta rezoliucija nebus tik dar vienas dokumentas valdžios stalčiuose.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Gera kitų šalių patirtis
Į Lietuvos kaimo parlamentą suvažiavo 150 narių – kaimo visuomeninių organizacijų, verslo, savivaldos atstovų – iš 43 šalies rajonų.
Parlamento posėdyje išklausyta pranešimų apie gerosios kaimo bendruomenių praktikos pavyzdžius, Europoje veikiančius kaimo parlamentus, iššūkius Lietuvos kaimo vystymuisi.
Pasak Joniškio rajono atstovės Kaimo parlamente, Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės, Joniškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Rasos Birutytės, Kaimo parlamentas Švedijoje veikia kelis dešimtmečius. Tokie parlamentai jau gerokai seniau nei pas mus įkurti ir Estijoje bei Latvijoje. Švedų patirtis liudija, kad į šią instituciją žiūrima rimtai, valdžia su ja bendradarbiauja. To tikimasi ir Lietuvoje.
Reikia būstų ir žemės
Komitete „Jaunimas, kaip jį išlaikyti kaime?“ dirbęs Joniškio rajono atstovas Mindaugių kaimo bendruomenės pirmininkas Kostas Joniškis „Šiaulių kraštui“ sakė, kad iš karto buvo matyti požiūrių skirtumai tarp didžiųjų miestų priemiestinių gyvenviečių ir atokesnių vietovių atstovų.
„Prie sostinės besikuriančių kaimų gyventojai emigracijos problemos nejaučia. O mūsų visai kitokia padėtis. Būtina galvoti, kaip sutvarkyti daugiau būstų kaime ir suteikti galimybę jauniems žmonėms juos įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Taip pat kaime gyvenantis žmogus turėtų dirbti žemę, tad reiktų pasirūpinti, kad bent dalis valstybinės žemės išliktų neparduota ir būtų skiriama tiems jauniems žmonėms, kad jos visos nesupirktų didieji ūkininkai“, – pasakojo Kostas Joniškis.
Jungtinių Tautų prognozės nieko gero nežada: per artimiausius 40 metų Lietuvos kaimo vietovėse gyventojų skaičius sumažės nuo 1,09 milijono iki 657 tūkstančių.
Socialines paslaugas pirktų iš NVO
Grupėje „Socialinės paslaugos kaime“ dirbusi Daunoravos kaimo bendruomenės pirmininkė Alfrida Kubeckienė džiaugėsi iš parlamento parsivežusi daug naudingos patirties ir idėjų veiklai.
Ją sužavėjo Kazlų Rūdos mero pavaduotojos Ramutės Vinikienės, pateikusios planus dėl ateities Nevyriausybinių visuomeninių organizacijų (NVO) veiklos, pranešimas.
Jau kalbama apie įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos daugelis socialinių paslaugų, dabar teikiamų viešųjų įstaigų, būtų perkamos iš nevyriausybinių organizacijų. Tai galėtų būti ir dienos užimtumo centrai kaimuose, ir senų žmonių priežiūra namuose, karšto maisto tiekimas į namus.
Svarstoma galimybė, kad išmokos, skiriamos neįgalių vaikų ar pagyvenusių žmonių globai, jei jos panaudojamos ne visai pagal paskirtį, būtų skiriamos ne pinigais, bet paslaugomis. Tai yra vaikų socializacijai, reabilitacijai, dienos centro lankymui. Taip pat kaimuose pagyvenusiems vienišiems asmenims, o ir šeimoms dar daug kur reiktų skalbimo ar prausimosi paslaugų.
Geroji patirtis ir mintys ateičiai
„Kazlų Rūdos savivaldybė daugiau pažengusi negu mūsų rajonas ar kai kurios kitos savivaldybės. Ten pagal paraišką gavus finansavimą iš ES, buvo apmokyti 10 žmonių dirbti socialinio darbuotojo padėjėjais. Jie ne tik įgijo naujų įgūdžių, bet ir iki šiol turi darbą, kuris finansuojamas iš to paties projekto lėšų. Už 2 litus jie vienišam žmogui į namus atgabena karštus pietus, 4 litus kainuoja žmogaus išmaudymas, jei asmuo yra bendruomenės narys, jei ne narys – 5 litus,“ – apie Kazlų Rūdos savivaldybėje veikiančių bendruomenių gerąją patirtį pasakojo Alfrida Kubeckienė.
Moteris, dirbanti Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje vyresniąja socialinio darbuotojo padėjėja, o seniau Satkūnų seniūnijoje dirbusi su socialinės rizikos šeimomis, sako matanti, kad tokių socialinių paslaugų labai reikia kaimo žmonėms.
Daunoravos kaime, kurio bendruomenei ji vadovauja, stovi tuščias didelis pastatas, priklausantis Savivaldybei. Galima galvoti ateityje ten įkurti dienos centrą vaikams arba net ir seniems žmonėms, nes būtent jiems sudėtingiausia likus vieniems. Žmonės dažnai nenori išvykti pas vaikus, o vieni apsitarnauti nebegali, tad tokia įstaiga labai palengvintų jų gyvenimą.
Priimta rezoliucija
Po parlamento sesijos priimta rezoliucija, kuri bus išsiųsta ne tik šalies svarbiausioms institucijoms, bet ir Europos Komisijai bei Europos Parlamentui.
Rezoliucijoje akcentuojamas bendruomeniškumo, savanoriškos veiklos, verslo įmonių kūrimo skatinimas kaimo vietovėse, jaunimo užimtumo, pritraukimo į kaimus būdai. Taip pat valdžia kviečiama daugiau investuoti į infrastruktūrą, mažinti biurokratiją ir gerinti galimybes rengiant ES paramos projektus.
Autorės nuotr.
POREIKIS: Mindaugių kaimo bendruomenės pirmininkas Kostas Joniškis sako, kad kaime liekančiam jaunimui reikia žemės ir būsto, kurį galėtų įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Greta – Joniškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Rasa Birutytė.
PLANAI: Daunoravos kaimo bendruomenės pirmininkę Alfridą Kubeckienę sudomino planai apie įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos daugelis socialinių paslaugų, dabar teikiamų viešųjų įstaigų, būtų perkamos iš nevyriausybinių organizacijų.