Naujausios
Šiaulių verslo imperijos įkūrėjui siūlo statyti paminklą
Šiaulių pramonininkai kelia idėją Šiauliuose statyti paminklą odų pramonės įkūrėjui Chaimui Frenkeliui. Jeigu politikai pritars, prie Ch. Frenkelio vilos dar iki šių metų rugsėjo, kai bus minimas Šiaulių žydų geto likvidavimo 70-metis, turėtų iškilti skulptūra šiai istorinei asmenybei.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Steigia premiją ir siūlo įamžinti atminimą
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas kreipėsi į Savivaldybę siūlydamas įprasminti iškilaus pramonininko Ch. Frenkelio atminimą pastatant jam paminklą.
„Būtų prisimintas pramonininkas, sukūręs didžiulę verslo imperiją ir to meto Šiaulius išgarsinęs kaip pasaulinį odos pramonės centrą. Ch. Frenkelis už savo gaminius yra gavęs apdovanojimus Paryžiaus ir Briuselio parodose, jis garsėjo savo novatoriškumu, diegė naujausias technologijas, buvo mecenatas – jo lėšomis pastatytos senelių prieglauda (dabar Šiaulių universiteto pirmieji rūmai), Talmud Toros mokykla (dabar Šiaulių universiteto kvalifikacijos institutas), miesto žydų ligoninė (dabar poliklinika Vytauto gatvėje), Bubių stovykla darbuotojų vaikams“, – rašoma pramonininkų kreipimesi į miesto merą Justiną Sartauską.
Šiemet sutampa kelios progos įamžinti Ch. Frenkelį kaip pramonės korifėjų ir kaip Šiaulių mecenatą.
Šiaulių pramonininkų asociacija šiemet liepą minėdama savo veiklos 25-metį steigia Chaimo Frenkelio nominaciją, kuri kasmet bus teikiama labiausiai Šiaulių miesto pramonės vystymui nusipelniusiems žmonėms.
Šiemet rugsėjį Šiauliuose bus minimas žydų geto likvidavimo 70-metis, į kurį planuoja atvykti Ch. Frenkelio proanūkis, Paryžiaus Sorbonos universiteto profesorius Roy Rosenstein bei dar keli Ch. Frenkelio vaikaičiai iš JAV.
Tikimasi, kad Šiaulių valdžios žingsnis pagerbiant vieną žinomiausių ir įtakingiausių XIX–XX amžiaus asmenybių Šiauliuose, sulauks didelio atgarsio Lietuvoje bei pasaulio žydų bendruomenėje.
Meras vertina palankiai
Meras Justinas Sartauskas pramonininkų idėją vertina gana palankiai, nes ji telkia miesto bendruomenę.
„Šiaulių kraštui“ meras sakė, kad jau vyko pirminis šio klausimo aptarimas, dar reikia atsiklausti Savivaldybės politikų nuomonės, pasitarti seniūnų susirinkime.
Mero teigimu, svarstomos visos įamžinimo galimybės – nuo atminimo lentos iki paminklo. J. Sartausko nuomone, solidžiau būtų statyti paminklą.
„Ch. Frenkelio odų fabrikas XX amžiaus pradžioje išaugo į didžiausią visoje Rusijos imperijoje ir Baltijos šalyse fabriką. Šiauliai galėtų pristatyti save kaip miestą, pramonės srityje turintį senas geras tradicijas“, – sakė meras.
Jo žodžiais, Ch. Frenkelio fabrike dirbo apie 1000 darbuotojų, fabriko darbininkai ir jų šeimų nariai sudarė apie penktadalį visų miesto gyventojų. Galima sakyti, kad dėl odų pramonės Šiauliai ir tapo tikru miestu.
Skaičiuojama, kad dviejų metrų aukščio paminklas Ch. Frenkeliui ir aplinkos sutvarkymas kainuotų apie 200 tūkstančių litų.
Mero teigimu, šiomis dienomis turėtų paaiškėti, kiek lėšų Ch. Frenkelio įamžinimui galės skirti Savivaldybė, Šiaulių pramonininkai, žydų bendruomenė.
Apsisprendus įamžinti Ch. Frenkelio ir jo šeimos atminimą, mero nuomone, turėtų įvykti idėjų apklausa, pakviečiant kelis skulptorius, galinčius sukurti paminklą.
Laiko – nedaug
Iki rugsėjo mėnesio, kai bus minimas Šiaulių žydų geto likvidavimo 70-metis ir bus pristatyta Chaimo Frenkelio nominacija, laiko liko nedaug.
Buvęs radviliškietis, šiuo metu Birštone gyvenantis skulptorius Martynas Gaubas minimas kaip kandidatas, kuris galėtų sukurti skulptūrą Ch. Frenkeliui.
„Šiaulių kraštui“ M. Gaubas sakė, kad sukurti tokiai skulptūrai reikia maždaug pusės metų, todėl labai pasistengus tai būtų įmanoma padaryti iki rugsėjo vidurio.
„Skulptūrai rinkčiausi bronzą, nes ji plastiškesnė už akmenį“, – sakė skulptorius.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
ŠEIMA: Chaimas ir Dora Frenkeliai su sūnumi Jokūbu apie 1892–1894 metus.
Jono TAMULIO nuotr.
VIETA: Paminklą Šiaulių odos pramonės įkūrėjui ir mecenatui Chaimui Frenkeliui siūloma statyti skverelyje prieš fabriko pastatus ir Ch. Frenkelio vilą kartu sutvarkant ir Prūdelio prieigas.
Nuo odų išdirbėjo iki turtingo fabrikanto
Šiaulių istorija glaudžiai susijusi su žydų bendruomene. 1909 metais net 56,4 procentai visų Šiaulių gyventojų sudarė žydai. Ch. Frenkelis karjerą Šiauliuose 1879-aisiais pradėjo kaip paprastas odų išdirbėjas.
Verslas sekėsi, ir nedidelė dirbtuvė netrukus išaugo į didelį fabriką, eksportavusį odos dirbinius į Rusijos gilumą ir užsienį. Ch. Frenkelio įmonė buvo pirmoji visoje imperijoje, naudojusi specialią technologiją neperšlampamiems batų padams, vadintiems „raudonaisiais“, gaminti. 1906-aisiais prie tėvo prisidėjo sūnus Jokūbas, Berlyne baigęs chemijos mokslus. Enciklopedija „Britanica“ 1911 metais Šiaulius įvardijo kaip pasaulinį odų pramonės centrą.
Šiauliuose kilo vis daugiau Ch. Frenkeliui priklausančių pastatų, kuriuos jis aprūpindavo moderniausiais įrengimais. Jis 1900-aisiais pirmasis Šiauliuose įsivedė elektrą ir telefoną bei išsigręžė artezinius šulinius.
Ch. Frenkelis rūpinosi savo darbininkais. Prie fabriko jis įsteigė medicinos punktą, kuriame buvo nemokamai gydomi fabriko darbininkai ir jų šeimos, 1908-aisiais – priešgaisrinę komandą. 1907 metais Ch. Frenkelio iniciatyva medinė fabriko darbuotojų sinagoga buvo perstatyta į mūrinę, 1908-aisiais pastatyta religinė mokykla, kurioje mokėsi 300 berniukų, įsteigta senelių prieglauda. 1915-aisiais jis pastatydino mokyklą mergaitėms.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
GATVĖ: 1915-1916 metų Šiaulių miesto atviruke-žemėlapyje pažymėta „Frankel Strasse"(Frenkelio gatvė), ne į fabriko, bet į Prūdelio pusę.
