Naujausios
GYVOJI ETNINĖ KULTŪRA
Trigubos pavasario sutiktuvės
Valdas RUTKŪNAS (klfo Rutkūnas)
„Kelmės krašto“ redkolegijos narys
Šventės reikia kas pusantro mėnesio
„Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“ byloja lietuvių patarlė. Psichologai taip pat sako, kad labai svarbu gyvenime žmogaus nusiteikimas. Kai tinkamai susitelki, aiškūs atsakymai galvoje susiguldo į rūpimus klausimus, darbai žymiai sparčiau einasi ir sėkmė visur lydi.
Kad gyvenimas geriau klotųsi, tam tikrais laikotarpiais švenčiamos kalendorinės šventės. Mokslininkai jau ištyrė, kad žmogui būtina didelė šventė bent kas pusantro mėnesio.
Nūnai švenčių lyg ir netrūksta, bet ar visos jos sutelkia žmones geresniam gyvenimui? Ar visuomet po šventės mes jaučiamės pilni jėgų, pagerėjusios sveikatos, kupini kūrybingų minčių ir noro imtis didžių darbų? Ar visuomet per šventes mes sustipriname savo ir aplinkinės bendruomenės tarpusavio supratimą, bendradarbiavimą ir geresnio gyvenimo kūrimo džiaugsmą?
Kelmės folkloro ansamblis „Knituva“ užsiima būtent šia reikšminga veikla- rengti žmonėms gyvas šventes, kurios įpūstų bendruomenėms atgaivą ir gyvybę. Šį kartą teko rengti Pavasario Lygiadienio šventę net tris kartus. Tai rodo, kaip visiems reikalinga gyvoji kultūra ir iš kitos pusės, kaip mažai tam skiriama dėmesio valstybinėje kultūros politikoje.
Lygiadienis
Pavasario lygiadienis- tai metas, kai visame Žemės rutulyje, išskyrus ašigalius, diena susilygina su naktimi. Visoje Žemėje ypatinga kosmoso ir gamtos pusiausvyra. Tai proga žmonėms, prisiderinus prie gamtos visatos ritmų, apmąstyti pamatines vertybes, atstatyti darną savyje ir bendruomenėje.
Todėl ypatingai svarbu tinkamai atšvęsti šią šventę. Lietuviams- tai viena džiugiausių švenčių, nes dienos pradeda sparčiai ilgėti, šviesa įveikia tamsą- su gamtos atbudimu, galima naujai prisiketi, imtis naujų darbų ir sumanymų.
Giesmės Gabijai
Per patį astronominį Pavasario Lygiadienį, buvome pakviesti į garsiuosius Naisius Šiaulių rajone, kur lietuvių dievų parke, ant Alkos kalno aukuro užkūrėme šventinę ugnį. Susirinko gausus būrys Naisių bendruomenės, jaunimo, prisijungė atvykę svečiai iš Lazdijų, Radviliškio rajonų.
Kartu giedojome giesmes Gabijai ugnelei, sustoję ratu išsakėme linkėjimus, vertėmės, perėjome iš tamsiojo pusmečio į šviesųjį. Kad linkėjimai neišsibarstytų, juos sustiprinome liaudiškų šokių vakaronėje kultūros namų salėje.
Pagal liaudies papročius, per Pavasario Lygiadienį reikia išsimaudyti atvirame vandens telkinyje- tuomet būsi sveikas ir gyvybingas. Patys narsiausi šventės dalyviai pasekė šia išmintimi ir išsimaudė pilname gyvybės Naisių tvenkinyje. Džiaugsmo buvo daug, o gailėtis tikrai neteko.
Dijūto kalneli
Tai buvo vidurdienio šventė, o jau kitą dieną mūsų laukė vakarinis šventimas Kražiuose. Ant netoli Kražių esančio Vyšnių kalno mūsų laukė nuostabi vakaro ramuma ir viliojantys tolumų vaizdai- Girgždūtės ir Spunsčio šventorkalniai.
Į šventę atvyko žmonės iš Kauno, Šilutės, nes ten nėra galimybių šitaip atšvęsti. Ėjom ratu, giedodami kalno pagerbimo giesmę „Dijūto kalneli“, keleto tūkstantmečių metų senumo akmeniniu Perkūno kirvuku, rasto ant Spunsčio alkakalnio netoli Karklėnų, pradaužėme Pavasario Lygiadienio ženklais išmargintą margutį ir išleidome pavasarinę gyvybę. Šventinei nuotaikai nesutrukdė nei amžių skirtumai, nei tai, kad iki tol buvome nepažįstami- visi pasijuto bendra tauta, sugebančia pasisemti protėvių stiprybės ir turinčia jėgų ateities kūrimui.
Šventė tęsėsi Kražių kultūros centre- mieloje kražiškių bendruomenės- mokytojų, mokinių, tėvelių apsuptyje. Dainavome pavasario šaukimo, meilės dainas, šokome smagius lietuviškus šokius, ragavome gardžius kražiškių šeimininkių patiekalus. Kaip visuomet mūsų šventėse nebuvo alkoholio, todėl gera šventinė nuotaika visiems išliko ilgam.
Kelmo šokiai
Trečias, baigiamasis Lygiadienio šventimas vyko Kelmėje, per visą naktį iki aušros. Tai ko gero buvo pati džiaugsmingiausia ta naktis Pabaltijyje- vyko penktieji , jubiliejiniai Kelmo šokiai. Susirinko gausus būrys kelmiškių jaunuomenės, suvažiavo aistringa liaudies šokių bendruomenė iš viso Pabaltijo.
Visą naktį sukosi keli šimtai porų, veidai spindėjo džiaugsmu. Jei norėjai išvysti laimę, tai galima buvo patirti Pavasario Lygiadienio šeštadienio naktyje Kelmėje. Muzikantai iš Vilniaus, Rygos, Kauno, Klaipėdos, Kelmės visą naktį keitė vienas kitą, o šokėjai jėgų ir sveikatos sėmėsi šokdami vis kitą šokį. Pertraukėlėse, bendravo, suspažino, vaišinosi suneštinėmis vaišėmis, kepė blynus, skanavo kugelį, troškulį malšino Svilės versmių vandenėliu.
Kauniečiai bičiuliai pateikė staigmeną- pavaišino visus proginiu penktų Kelmo šokių tortu. Virš šokėjų galvų visą naktį laimindamas siūbavo kelmas, kurį ryte, tekant saulei sudeginome, tam, kad išsiskirstytume su karšta šokių laimės liepsna, perduotume tiems, kuriems nepavyko šį kartą pasiekti Kelmės.
Autoriaus nuotr.
ŠOKIAI: Kelmo šokiai Kelmės kultūros centre buvo baigiamoji Lygiadienio švenčių dalis.