Naujausios
GIMTINĖS SARGYBOJE
Priminta šeimos ir tautos vertybių svarba
Tautinių vertybių sistema amžių tėkmėje kito, priklausomai nuo geopolitinės situacijos, intelektualinio elito nuostatų. Todėl labai svarbu šaliai jos vadovų prioritetai. Be to, vertybių saugojimui ir perdavimui reikšminga šeima, jos seneliai – tautos išmintis. Tokios mintys skambėjo Joniškyje surengtoje konferencijoje „Tradicinių vertybių ir tautos sargyboje“.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Garbės piliečio iniciatyva
Konferenciją inicijavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Joniškio garbės pilietis, režisierius Povilas Mataitis, neseniai išleidęs knygą „Mes norėjome gyventi laisvoje Lietuvoje“.
Šioje knygoje jis apžvelgė krašto šviesuolių pasipriešinimo sovietų ir nacių okupacijoms kovą, pateikė to laikotarpio įvykių raidą Partizano Tautvydo tėvonijoje, kunigaikščio Žvelgaičio rinktinėje ir visoje Prisikėlimo apygardoje.
Kalbėdamas renginyje Povilas Mataitis priminė, kad partizanai anuomet žuvo gindami Lietuvos nepriklausomybę ir tautines vertybes.
Bėda – laisvės kokybė
Socialinių mokslų habilituota daktarė, profesorė Ona Voverienė pastebėjo, kad dabar turime kur kas mažiau žmonių nei XX amžiaus pradžioje, kurie gintų savo šalį. Bėda – mūsų laisvės kokybė.
„Iškovota laisvė, kaip sakė filosofas Romualdas Ozolas, suskilo į tris milijonus laisvių: tarp jų – vagių, šmeižikų, išdavikų, palaido ir purvino žodžio laisvę. Daugiausia Lietuvai blogo, mano nuomone, padarė blogi valdžios atstovai,“ – konferencijoje sakė profesorė Ona Voverienė.
Savo pranešime „Tautinės vertybės Lietuvos prezidentų veikloje“ ji vardijo šalies vadovų nuo seniausių laikų savo darbais, elgsena įkūnytus svarbiausius bruožus.
Apie vadovų vertybes
Karaliui Mindaugui didžiausia vertybe ir gyvenimo tikslu tapo sukurti stiprią, nepažeidžiamą valstybę. Vytautui Didžiajam svarbiausia buvo valstybės karinė galia ir nepriklausomybė nuo Lenkijos. To siekė ir jo sekėjas Švitrigaila.
Tarpukario Lietuvos pirmajam Prezidentui Antanui Smetonai ypač svarbus buvo tautiškumas, Aleksandrui Stulginskiui – karinė valstybės galia, Kaziui Griniui – demokratija, individo laisvė, bet juos visus vienijo Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei teikiamas prioritetas.
Pasak profesorės O. Voverienės, profesoriui Vytautui Landsbergiui reikšmingiausia buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir tautos dvasinė gerovė, Algirdui Brazauskui – darbas ir tvirtumas, Valdui Adamkui – stipri valstybė, atvira visuomenė.
Kitoms ryškioms mūsų istorijos asmenybėms – Kristijonui Donelaičiui, Simonui Daukantui, Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai, Motiejui Valančiui – rūpėjo saikingumas, blaivybė, laisvė, lietuvybė, dvasingumas.
Daug kalbėjusi apie dabartinę Prezidentę Dalią Grybauskaitę, apžvelgusi jos kalbas, laikyseną įvairiais šaliai svarbiais klausimais, profesorė Ona Voverienė pastebėjo, kad šalies vadovas yra jos simbolis, pagal kurį sprendžiama apie visą tautą. Jei žmonės valstybės vadovą gerbia, stengiasi priimti ir jo vertybes, jomis vadovautis.
Seneliai – šeimos ir tautos išmintis
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis priminė šeimos svarbą.
„Šeima – brangiausias turtas, tad visada galvoju apie dovaną, kuri buvo skirta – mes, šeši broliai ir keturios seserys. Niekada neįsivaizdavau gyvenimo be tėvų ar kad jie būtų išsiskyrę. Dabar matau daug vaikų be tėvų,“ – palygino vyskupas E. Bartulis.
Svečias pateikė iškalbingų duomenų. Lietuvoje iš 100 susituokusių porų išsiskiria 57. Vienos pagrindinių skyrybų priežasčių: alkoholis, narkotikai, azartiniai lošimai.
80 procentų jaunų porų bendrą gyvenimą pradeda nesusituokę. Tačiau taip pat 80 procentų apklaustųjų mano, kad vaikas auga laimingas tik su abiem tėvais.
Santuokos sakramentas, anot vyskupo, ne dekoracija ir gyvenant šeimoje būtina prisiminti tris žodžius: „Ačiū, prašau, atsiprašau“.
Popiežius Pranciškus sako, kad seneliai yra šeimos ir tautos išmintis, tad tauta, neklausanti senolių, miršta.
Priimta rezoliucija
Konferencijoje buvo priimta rezoliucija, kuria reikalaujama nekeisti vardų, pavardžių, vietovardžių rašybos, rašyti juos tik lietuvių kalba. Šis dokumentas, priimtas sekant vasario 20 dieną Vilniuje vykusios panašios konferencijos pavyzdžiu, kur taip pat patvirtinta rezoliucija, išsiųstas valstybės Prezidentei, Premjerui, Seimo pirmininkei.
Raštas valdžios atstovams gimė po to, kai Seime buvo užregistruota įstatymo pataisa, kuri leistų lenkų tautybės asmenims pavardes dokumentuose rašyti gimtąja kalba.
Joniškio dekanas Eduardas Semaška papasakojo apie 1938 metais Joniškio gimnazijos kapelionu paskirtą Povilą Racevičių, jo veiklą ir tragišką žūtį nuo bolševikų rankos bei išreiškė viltį jo atminimą įamžinti ateityje įkuriant jo vardo pastoracinį centrą.
Konferenciją, kurią organizavo Joniškio rajono savivaldybė, kultūros centras, Joniškio „Aušros“ gimnazija, paįvairino jungtinio „Šarmos“ ir pagyvenusių žmonių asociacijos kolektyvo atliekamos lietuvių liaudies dainos. Ištraukas iš Povilo Mataičio knygos „Mes norėjome gyventi laisvoje Lietuvoje“ skaitė aktorė Olita Dautartaitė.
Autorės nuotr.
DAINOS: Skambėjo jungtinio „Šarmos“ ir pagyvenusių žmonių asociacijos kolektyvo atliekamos liaudies dainos.
INICIATYVA: Konferenciją inicijavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Joniškio garbės pilietis, režisierius Povilas Mataitis.
ĮTAKA: Profesorė Ona Voverienė pastebėjo: jei žmonės valstybės vadovą gerbia, stengiasi priimti ir jo vertybes, jomis vadovautis.
KARTU: Kartu su joniškiečiais liaudies dainas dainavo ir ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei aktorė Olita Dautartaitės, skaičusi ištraukas iš Povilo Mataičio knygos „Mes norėjome gyventi laisvoje Lietuvoje“.
