Naujausios
Patologinės anatomijos skyriuje mirtis moko gyvuosius
Gydytoja patologė Vilija Niunevienė, būdama studente, šiai specialybei sakė „niekada“. Šiandien ji – Respublikinės Šiaulių ligoninės Patologinės anatomijos skyriaus vedėja. Sako, kad dirba mielą darbą, o mitai, kad skyriuje atliekamos vien autopsijos – tolima praeitis. V. Niunevienė globoja per 500 eksponatų turintį, vieną didžiausių šalyje ir vienintelį Šiauliuose – Patologijos muziejų.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Slenkstis
Atėjus į pokalbį pas Patologinės anatomijos skyriaus vedėją gydytoją Viliją Niunevienę, skyriuje jos nesimatė. Personalas kyštelėjo galvą į jos kabinetą ir, pagūžčiojęs pečiais, pasiūlė palaukti, nes vedėja kažkur lyg ir išėjusi.
Netrukus kita darbuotoja pravėrė kabineto duris: vedėja kuo ramiausiai dirba, tačiau per gėles, kurių buvo pilnas kabinetas, medikės nesimatė. Tą dieną ji minėjo 50 metų jubiliejų.
„Maniau, kas čia tokio – eilinis gimtadienis. Tačiau atsibudusi ryte pajutau, lyg kažkokią ribą būčiau priėjusi. 50 metų – ne eilinis gimtadienis“, – šypsosi medikė.
Gydytoja gimė medikų šeimoje, Kuršėnuose. Dar mokydamasi mokykloje suprato, kad jai ypač įdomus pasaulis, kurį galima pamatyti tik per mikroskopą. Įstojo į tuometinę Kauno medicinos akademiją. Per devynerius studijų metus įgijo gydytojo patologo diplomą.
„Dėl labai ramaus ir lėto būdo, nejutau potraukio bendrauti su pacientais. Man norėjosi, kažko ramesnio. Pasiūlyta rentgenologija nedomino, tačiau patologija, kuri neįsivaizduojama be mikroskopo, pasirodė įdomi. Pamaniau tada, kad tai – mikroskopas, o man jo labai reikia“, – pasakoja medikė.
Iš pradžių, išlaikiusi patologijos egzaminus, surinko visus iki vieno užrašus, mokslines knygas, sudėjo į dėžę po lova ir sau pasakė, kad šio darbo tikrai niekada nedirbs. Likimo buvo paruošta kitaip.
„Dabar esu patenkinta, kad pasirinkau šią profesiją – jaučiuosi savo rogėse“, – sakė gydytoja.
Ne tik autopsija
Gydytoja pasakoja, kad dar daugelis žmonių mano, kad jų skyriuje atliekamos tik autopsijos. Skuba paneigti mitą: prieš 20 metų skyriuje buvo atliekama apie 800 autopsijų per metus, dabar jų – iki 50, kai neaiški mirties priežastis.
„Autopsijos yra tik nedidelė dalis mūsų darbo. Atliekame patologijos tyrimų diagnostiką, operacinės ir biopsinės, citologinės medžiagos tyrimus“, – vardijo medikė.
Būna, kad reikia labai greitai sureaguoti: kai operacijos metu iš operuojamos vietos paimti audiniai atsiunčiami į skyrių ir per 15-20 minučių turi būti ištirti. Nuo atsakymo priklauso operacijos eiga bei paciento gydymas.
Atlieka ir apie porą dienų trunkančius tyrimus. Kai iš ligonio paimto audinio dalis, patalpinama į vadinamąsias kasetes, tai perleidžiama per specialius tirpalus, paruošta medžiaga įliejama į parafino bloką.
Vėliau šis parafino blokas su apdorotu audiniu supjaustomas maždaug 2-3 mikronų pluoštais. Paruošti ir ant stiklo patalpinti audinio fragmentai tyrinėjami po mikroskopu.
„Žiūrime, kas ten yra: uždegimas, gerybinis ar piktybinis navikas, ar nieko nėra. Jei yra ląstelių pakitimai, žiūrime kokia jų kilmė, dėl ko tai vyksta. Tiriame iš kokių ląstelių, koks navikas formuojasi. Mūsų atsakymo nekantriai laukia ir gydytojas, ir pacientas“, – sako V. Niunevienė.
Muziejuje – apie 500 mirties pamokų
„Čia – gyviesiems paliktos mirusiųjų pamokos“, – pakviečia gydytoja Vilija užeiti į skyriuje įkurtą Patologijos muziejų. Jame saugomi pažeisti organai.
Daugelį metų ji pažindina moksleivius, studentus ir kitus lankytojus su unikaliu muziejumi, jo eksponatais bei kiekvieno organo istorija. Pirmieji eksponatai buvo paruošti kone prieš pusę amžiaus.
Stiklinėse spintose išrikiuoti stiklo indai. Juose į specialius skysčius patalpinti kažkada gyvenusių žmonių organai – visi neša žinią apie ligą, pakenkimą ar nelaimę. Atskiruose induose – apsigimusių naujagimių kūneliai.
Gydytoja pasakoja, jog muziejaus idėja kilo ir ją įgyvendinti ėmėsi šviesaus atminimo ilgametis Šiaulių ligoninės gydytojas patologas anatomas, šio skyriaus įkūrėjas Osvaldas Lapienis.
„Kalbėdavomės su gydytoju apie jo įkurtą muziejų, mintis buvo parodyti gydytojams, kurie neoperuoja, kaip atrodo pažeisti organai.
Dirbdamas dar ir medicinos mokykloje, matė tikslą studentams parodyti eksponatus, skaityti čia paskaitas. Per jo darbo metus surinkta – 500-600 eksponatų. Daugiausia organų, pažeistų alkoholio, tabako, kenksmingų darbo sąlygų, vėžio ir kitų ligų“, – pasakojo V. Niunevienė.
Suniokoti organai
Gydytoja yra sulaukusi prisipažinimų, kad po apsilankymo muziejuje, pamatę, kokie gimsta alkoholio ar rūkalų subjauroti naujagimiai, kaip suniokojami vidaus organai, meta rūkyti, vartoti alkoholį.
Nuodingos medžiagos, V. Niunevienės teigimu, taip paveikia ląsteles, kad jos pakinta ir iš jų ima vystytis įvairūs navikai. O navikas yra besaikis, betvarkis ląstelių dauginimasis ir nepakankamas jų subrendimas.
„Organizmas moka prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų, bet jei jis išnaudoja visus savo resursus – prasideda įvairūs procesai. Pasekmes galime parodyti savo muziejuje“, – veda prie stendų gydytoja.
Eksponatai rūkaliams ir alkoholio mėgėjams
Rūkaliai šiame muziejuje iš pradžių keliauja apžiūrėti smegenų kraujagyslių. Stikliniame inde patalpinta smegenų dalis atsukta taip, kad matytųsi didelė kraujagyslė, pabalusi ir užsikišusi nuo aterosklerotinių plokštelių.
„Rūkymas skatina aterosklerozę. Kraujagyslės yra pažeidžiamos, jose kaupiasi riebalai, įvairios druskos, formuojasi plokštelės, kurios užkiša kraujagyslę. Išsivysto išeminis infarktas – kraujo nepritekėjimas. Kraujagyslė plyšta. Išsiliejęs kraujas suformuoja smegenyse tokią kraujosruvą“, – rodo indą su pajuodusia dėme smegenyse.
Muziejaus lankytojai nelieka abejingi inde patalpintai „pajuodusiai“, gangrenos apimtai kojai. Tai įvyko dėl kraujagyslių užsikišimo.
Induose išrikiuoti indai su skirtingų dydžių širdimis. Gydytoja rodo širdį po infarkto, kuriai užsikišo kairioji vainikinė arterija. Nutrūksta aprūpinimas krauju visame jos baseine. Ištinka infarktas, kai plyšta širdies sienelė.
„Ilgą laiką raumuo negauna pakankamai deguonies, maistinių medžiagų, širdies raumuo žūsta, dažniausiai širdis plyšta centrinėje zonoje“, – rodo tokią širdį gydytoja.
V. Niunevienė rodo kitą eksponatą – alkoholiko širdį. Suaugusio žmogaus širdis įprastai sveria apie 350 gramų, ši, alkoholiu piktnaudžiavusio žmogaus širdis – sveria apie 700 gramų.
„Alkoholiko širdis gali sverti ir kilogramą. Dėl žalingų įpročių žūsta širdies ląstelės, jų vietoje formuojasi randai, gyvybingos ląstelės didėja, plečiasi, nes turi atlikti savo darbą. Širdis didėja, ją reikia aprūpinti krauju, o nėra iš ko. Ji sustoja“, – pasakoja gydytoja.
Plautis – perpjautas pjūklu
Gydytoja veda prie stiklinės spintos, kurioje eksponuojami plaučiai po plaučių uždegimo.
„Totalinis plaučių uždegimo metu plaučių audinys supūliuoja. Visas audinys pasikeičia, subliūkšta, suyra, nekrotizuoja“, – rodo eksponatą gydytoja. Kitoje lentynoje visų tuberkuliozės stadijų apimti plaučiai – pajuodę, sunykę, išsikreipę.
Visuomet lankytojams parodomi 10 metų urano rūdos kasyklose dirbusio 36 metų vyro plaučiai. Jie balti. Iš pradžių pacientui atsirado dusulys, negalėjo kvėpuoti, joks gydymas nepadėjo. Žmogus mirė.
„Autopsijos metu išimtų plaučių medikai negalėjo perpjauti. Tai pavyko padaryti tik pjūklu. Plaučių audinio nebuvo rasta, jie buvo sukalkėję – įkvėptos dulkės nusėda plaučiuose ir lieka“, – pasakojo V. Niunevienė.
Eksponuojami ir vaikų kvėpavimo takuose užstrigę daiktai: pupelė, žaislo dalis, smilga. Gydytojos aiškinimu, jei kvėpavimo takuose užstringa svetimkūnis, organizmas į tai reaguoja žaibiškai – sustoja širdis, žmogus miršta.
Demonstruojamos alkoholiko cirozės apimtos kepenys. Iš pradžių jos didėjo, vėliau, dėl randų gausybės, susitraukė, užspaudė kraujagysles, ląsteles ir darbas tapo nebeįmanomas. Gydytoja patikina, kad be kepenų žmogus negali gyventi.
Gydytoja rodo įvairių organų navikus, įgimtų ir įgytų ligų padarinius: kūdikių, jaunų, pagyvenusių ar senų žmonių.
„Greičiausiai diagnozuojami navikai, kurie yra ant odos, nosies, veido, burnos, ausų – matomi, greičiau pajaučiami. Kuo lieknesnis žmogus, tuo greičiau galima užčiuopti“, – pasakojo gydytoja.
V. Niunevienė pasakoja, kad ligos ar žalingi gyvenimo įpročiai taip subjauroja organus, kad gavusi ištirti organą ilgai į jį žiūri bandydama atpažinti, koks tai organas.
„Kuo labiau užterši savo organizmą, tuo jis agresyviau sureaguoja į tavo gyvenimo būdą“, – pabrėžė medikė.
Jono TAMULIO nuotr.
MUZIEJUS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Patologinės anatomijos skyriaus vedėja gydytoja Vilija Niunevienė daugelį metų lankytojus supažindina su unikaliu Šiauliuose Patologijos muziejumi.
PLAUČIAI: Rūkalių plaučiai pajuoduoja.
RADINYS: Chirurgų iš paciento inkstų pašalintas akmuo rado prieglobstį Patologijos muziejuje.
GAUSA: Patologijos muziejuje, vadinamu, vienu didžiausiu Lietuvoje, surinkta apie 500-600 eksponatų.