Naujausios
Ūkininkai kovos dėl žemės pardavimo saugiklių
Viena aktyviausių Ūkininkų sąjungos skyrių vadovių joniškietė Lilija Šermukšnienė pasirengusi ryžtingai kovoti Seime dėl žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių ir dėl naujo laikotarpio finansinės paramos žemdirbiams. Tvirtinant saugiklius ji siūlo atsižvelgti į geriausius Vakarų šalių pavyzdžius.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pavyzdžiai kitose šalyse
Joniškio ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininke perrinkta Lilija Šermukšnienė sako, kad šalies premjeras Algirdas Butkevičius pagaliau atkreipė dėmesį į saugiklių reikalingumą, kai jau buvo surinkti parašai referendumui dėl žemės pardavimo organizuoti. Atsibusta iš letargo miego, juk kitose Europos Sąjungos šalyse saugikliai seniai galioja.
„Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse žemės pardavimas yra reguliuojamas, – sakė L. Šermukšnienė. – Kaimyninėje Lenkijoje užsieniečiai gali įsigyti tik 300 hektarų, Vengrijoje – vos vieną hektarą žemės. Pastarojoje šalyje juridiniai asmenys žemės įsigyti išvis neturi teisės.“
Siūlomi saugikliai
Pasak joniškietės, kuri, kviečiama buvusio žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus, žada vykti į svarstymus Seimo komitetuose, dalyvauti kituose susitikimuose derinant klausimus dėl saugiklių, būtina orientuotis, kad žemę galėtų pirkti tik trejus metus veiklą vykdantis ūkininkas, iš žemės ūkio gaunantis pajamų. Dažnai būdavo, kad ūkininkai perrašydavo, dovanodavo savo žemes giminaičiams, artimiesiems, kurie gyvena Airijoje, Ispanijoje ar kitose šalyse, ir tos žemės nedirbdavo.
Dar, anot L. Šermukšnienės, derėtų reguliuoti, kad žemę galėtų pirkti tik to paties arba kaimyninių rajonų ūkininkai. Kad nebūtų kaip dabar, kai firma supirkinėja žemę visuose rajonuose ir jos nedirba.
Siūloma, kad įgytos žemės 10 metų nebūtų galima parduoti ir išnuomoti, tai yra ją turėtų dirbti pats šeimininkas.
„Ūkininkų sąjunga reikalauja įvesti saugiklį, kad žemės išvis negalėtų pirkti juridiniai asmenys, nes taip sudaromos nelygios sąlygos jiems ir ūkininkams. Tarkime, juridinį darinį sukuria du žmonės. Jie kiekvienas kaip fiziniai asmenys gali atskirai nusipirkti po 500 hektarus, ir dar 500 hektarų žemės perka kaip juridinis asmuo-bendrovė. Ūkininkas tuo tarpu gali pirkti tik kaip fizinis asmuo“, – sakė L. Šermukšnienė.
Kai ką jau pavyko iškovoti
Ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkei nerimą kelia ir tai, kad siūloma skirstant lėšas 2014–2020 metais valdų modernizavimui skirti 50 procentų lėšų gyvulininkystės ūkiams. Jos nuomone, pakaktų 30 procentų, nes gyvulių augintojų mažai, ir tų pačių daugiausia likusios bendrovės.
Joniškio ūkininkų vadovė džiaugiasi, kad dėl kai kurių klausimų susitarta žemdirbių naudai. Norėta 10 procentų sumažinti tiesiogines išmokas ir jas atiduoti kaimų bendruomenėms, bet to kol kas atsisakyta. Pavyko sustabdyti ir Susisiekimo ministerijos pastangas paimti 300 milijonų litų iš Kaimo rėmimo programos ir skirti jas šalies magistralinių kelių pakraščių žvyro dangai gerinti.
Autorės nuotr.
APRIBOJIMAI: Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė sako, kad Vakarų šalyse taip pat veikia žemės pardavimo apribojimai: kaimyninėje Lenkijoje užsieniečiai gali pirkti tik 300 hektarų, Vengrijoje – vos vieną hektarą žemės, be to, pastarojoje šalyje juridiniai asmenys žemės įsigyti neturi teisės.
SIŪLYMAS: Ūkininkų sąjunga reikalauja įvesti saugiklį, kad žemės negalėtų pirkti juridiniai asmenys, nes taip sudaromos nelygios sąlygos jiems ir ūkininkams.