Naujausios
Seniūnaičių veiklai – po vieną litą per dieną
Kelmės rajono taryba nusprendė kas ketvirtį skirti seniūnaičiams 90 litų kompensaciją už transporto, ryšių, kanceliarines ir kitas su jų veikla susijusias išlaidas. Vienas Tarybos narių paklausė, ar nenumatoma seniūnaičiams skirti dar ir pavaduotojų. Kitas akimoju apskaičiavo, jog be atlygio visuomenei dirbančių seniūnaičių veiklai skiriama juokingai maža suma – tik vienas litas per dieną.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Skirti lėšų įpareigoja Savivaldos įstatymas
Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis pareikalavo, kad Kelmės rajono taryba įgyvendintų Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnį, kuriame numatoma seniūnaičiams skirti išmokas, kurios kompensuotų pašto, interneto, ryšio, transporto, kanceliarinių prekių ir kitas su seniūnaičio veikla susijusias išlaidas, kurių tiesiogiai nepadengia Savivaldybės administracija.
Kokio dydžio kompensaciją skirti, numato rajono taryba. Kelmės rajono Taryba pasiūlė kas ketvirtį seniūnaičiams mokėti 90 litų kompensaciją. Kartą per ketvirtį seniūnaičiai turės atsiskaityti, kur išleido gautą išmoką. Numatyta ir atsiskaitymo forma.
Laiku nepateikus išlaidas pateisinančių dokumentų, patirtos išlaidos nekompensuojamos. Už ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumą, teisėtumą ir teisingumą asmeniškai atsako seniūnaitis. Išlaidas, viršijančias ketvirčio išmokų dydį, seniūnaitis apmoka savo lėšomis.
Rajono savivaldybėje yra 46 seniūnaitijos. Išmokos seniūnaičiams atsieis 16560 litų per metus.
Pasijuokimas
Į sprendimo projektą kompensuoti seniūnaičiams išlaidas rajono Tarybos nariai reagavo skirtingai. Borisas Markulis klausė: „Ar ateityje negalvojate seniūnaičiams skirti pavaduotojų? Seniūnaičiukų?“
Zenonas Mačernius džiaugėsi, jog sprendimas – geras. Seniūnaičiai dabar dalyvauja posėdžiuose dėl pašalpų skyrimo. Iš savo kaimo bent kartą ar du kartus per mėnesį turi važiuoti į seniūniją. Tvarkyti reikalų tenka važiuoti ir į rajono centrą.
Stanislovas Baltrušaitis sumą, kurią ketinama skirti, pavadino pasijuokimu. „Po vieną litą dienai, – apskaičiavo S. Baltrušaitis. – Negana to, kad seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais, dar turi patirti ir nuostolių. Juk jie aprūpina darbu už pašalpas atidirbančius savo kaimo bedarbius, nuveža jiems šakes ir kastuvus, prižiūri, kad darbas būtų atliktas.“
Ar tokios sumos seniūnaičiams užteks, abejojo ir Tarybos narys Egidijus Ūksas. Jo kolega Stasys Lekšas siūlė diferencijuoti kompensaciją miesto ir kaimo seniūnaičiams. Miestiečiams galima skirti mažiau, nes jiems nereikia važinėti, kaimo seniūnaičiams – daugiau.
Žemaičiai – kantrūs
„Krašto žinios“ paklausė, ką apie Tarybos sprendimą mano patys seniūnaičiai.
Butkiškės seniūnaitis Romualdas KARPAS:
– Nemanau, jog tai pasityčiojimas. Žinant rajono finansinę situaciją, laikau tai geranorišku žingsniu. Gal tie pinigai padengs bent dalį kuro išlaidų. Važiuoti seniūnaitijos reikalais reikia labai dažnai. Į Kražius, kai vyksta posėdžiai dėl pašalpų skyrimo. Labai dažnai – į Kelmę. Tai seminarai, tai susitikimai su policija, tai reikalai Vietos veiklos grupėje.
Tiesą sakant, aš dalyvauju gal tik pusėje visų tų renginių. Man gaila ne tiek patiriamų išlaidų (kiek išleidžiu seniūnaičio veiklai, negaliu kalbėti – šalia žmona), kiek laiko. Juk iš savo ūkio tenka išvažiuoti pusdieniui.
Bet nejaučiu skriaudos. Mes, žemaičiai, – kantrūs. Gal ir tas nuostolių suvokimas mums vėliau ateina.
Kolainių seniūnaitis Gintaras BAŠKYS:
– Antra kadencija dirbu seniūnaičiu. Netikėjau, kad kada nors kas nors mums kompensuos bent dalį išlaidų. Kad ir tas 90 litų – gerai. Nebloga paspirtis. Aš gyvenu Užventyje. Bent kartą per savaitę turiu nuvažiuoti į Kolainius. Juolab kad dabar susikūrė bendruomenė. Kiek išleidžiu veiklai, nesu suskaičiavęs. Gal tų 90 litų ir neužteks ketvirčiui. Juolab kad vien atsiskaityti į Kelmę važiuojant teks įpilti kokius penkis litrus degalų. Bet vis šis tas.
Autorės nuotr.