Bendruomenėms per daug kraunama

Bendruomenėms per daug kraunama

Bendruomenėms per daug kraunama

Tokią problemą susitikime su Kelmės rajono kaimo bendruomenių atstovais iškėlė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė ir rajono Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skardžiuvienė.

Visuomeniniais pagrindais dirbantiems bendruomenių pirmininkams kraunami vis nauji įpareigojimai. Jie turi tobulai rašyti projektus ir teikti ataskaitas. Jų veikla nesupaprastinama, o vis labiau biurokratinama. Dėl to kaimų bendruomenių judėjimas slopsta.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Nevyriausybinio sektoriaus lėšos – vien bendruomenėms

Susitikime kalbėjęs rajono mero pavaduotojas Kęstutis Bilius akcentavo, jog pernai iš 84 tūkstančių litų nevyriausybiniam sektoriui skirtų lėšų visos atiteko kaimo bendruomenėms. Taip atsitiko todėl, kad daug kainavo kai kurių bendruomenių namų šildymas. Dabar dalį bendruomenių namų priskyrė seniūnijoms. Seniūnai turės pasirūpinti, kad patalpos būtų šiltos. Pavyzdžiui, Kiaunoriuose ir Lupikuose pastatytos krosnys, kad nereikėtų šildytis elektra.

Šiemet skirstant lėšas dalis nevyriausybinio sektoriaus biudžeto bus skiriama ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.

Kaip informavo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Salomėja Ramanauskienė, šiemet nevyriausybinio sektoriaus ūkinėms išlaidoms skiriami 52 tūkstančiai litų, projektams finansuoti – 26 tūkstančiai litų, dešimčia tūkstančių daugiau negu pernai. Tačiau atsiskaitymo tvarka bus sudėtingesnė.

Bendruomenės galės teikti paslaugas

Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Vytautas Vileikis tvirtino, jog bendruomenės įgavo patirties panaudoti Europos paramą. Tačiau būtų gerai, kad pačios savo uždirbtomis lėšomis galėtų prisidėti prie Europos projektų įgyvendinimo.

K.Bilius paantrino, jog balandžio 1 -ąją įsigalios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, kuris leis bendruomenėms vykdyti įvairią veiklą, teikti paslaugas. Pavyzdžiui, bendruomenės nariai galės teikti vieni kitiems transporto, maitinimo, socialines paslaugas, vykdyti neformalųjų vaikų švietimą, vykdyti jaunimo socializacijos projektus, kurti ir demonstruoti mėgėjiškus filmus, organizuoti renginius, šventes.

Pasak Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Vinco Metrikio, rajonas jau turi panašios praktikos. Samariečių bendrija ir Minupių daugiafunkcis centras rūpinasi vaikų užimtumu.

Idėja ar projektas?

V.Metrikis ir Visuomenės sveikatos biuro vadovė Lina Balčiūnienė išdėstė pagrindinius bendruomenių pateikiamų projektų trūkumus, patarė, ko reikėtų, kad jie gautų finansavimą.

Tuo tarpu susitikime dalyvavęs Pašilės seniūnaitis, ūkininkas Marijus Čekavičius išreiškė nuomonę, jog projektus turėtų rašyti tie žmonės, kurie gauna atlyginimus, o ne visuomenininkai. Bendruomenės atstovai turi pasiūlyti idėją ir apmatus, kaip ją įgyvendinti. O formalumus turėtų sutvarkyti tie, kurie įgudę tai daryti.

„Bendruomenėms labai daug kraunama, – jo minčiai pritarė ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė. – Pirmininkai dirba visuomeniniais pagrindais, aukoja savo laiką. Daugelyje šalių LEADER programa veikia kitaip. Bendruomenės ateina, pasiūlo idėją. Už atlyginimą dirbantys žmonės parašo projektą ir atiduoda Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Tuo tarpu pas mus vietos veiklos grupės dirba už kelias institucijas.“

Parama bendruomenėms mažėja

G. Burokienė informavo, jog naujam paramos laikotarpiui LEADER programos parama sumažėjo. Anksčiau buvo skirta ir panaudota 460 milijonų litų. Šiam periodui skirta tik 320 milijonų. Pasak G. Burokienės, pavyko „išsimušti' dar keliasdešimt milijonų. Taigi, parama sudarys 389 milijonus.

Šio periodo paramos didžioji dalis bus skirta kaimo verslumui ugdyti ir skatinti, socialinėms problemoms spręsti.

Autorės nuotr.

BENDRUOMENĖS: Bendruomenių atstovai buvo mokomi „be klaidų“ rašyti projektus.

KRŪVIS: Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė tvirtino, jog visuomeniniais pagrindais dirbantiems bendruomenių pirmininkams užkraunama per daug darbo ir atsakomybės. Jų darbas biurokratinamas.

KOMUNIKACIJA: Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skardžiuvienė pasigenda dažnesnio komunikavimo internetu su bendruomenių pirmininkais, nes paskambinti 40 bendruomenių – sudėtinga.

STRATEGIJA: Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupėje dirbanti Nelė Želvienė (kairėje) parengė ataskaitą apie strategijos įgyvendinimą.