Naujausios
Kam pavojingi tiesioginiai mero rinkimai?
Gyventojų tiesiogiai išrinktas meras gali būti autoritaras arba finansinių grupuočių statytinis. Tokį pavojų tiesioginiuose mero rinkimuose įžvelgia rajono meras Vaclovas Andrulis. Jam pritarė ir Seimo narys Kęstutis Masiulis. Įžvalgomis dalytasi praėjusią savaitę K.Masiulio ir S. Šedbaro surengtame susitikime su Savivaldybės darbuotojais.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Už mero nugaros vis tiek turi būti partija
Diskusijoje rajono meras Vaclovas Andrulis tvirtino tiesioginiuose mero rinkimuose įžvelgiąs keletą pavojų.
„Gali ateiti meras – autoritaras, ypač, jeigu valdžia bus sutelkta vienose rankose. Kitas pavojus – finansinių grupuočių suinteresuotumas „pasistatyti“ savo žmogų.
Reikėtų numatyti, jog meras turi būti kurios nors partijos atstovas. Partija, per rinkimus surinkusi daugiausia rinkėjų balsų, siūlo į mero postą savo atstovą. Merą atstatydinti galėtų tik du trečdaliai rajono Tarybos narių“, – svarstė V.Andrulis.
„Nesu už tiesioginius mero rinkimus. Žmonės nieko neišloš. Nusivils. Nieko iš to neišeis. Bet jeigu tauta taip nori, tebūnie, – merui pritarė ir Seimo narys K.Masiulis. – Tik reikėtų sudėlioti saugiklius.“
Jo nuomone, daugiausia balsų surinkusi partija galėtų deleguoti daugiausia rinkėjų balsų gavusį savo lyderį. Tai ir būtų tiesioginiai mero rinkimai. Bet procedūrų atžvilgiu tai bus negerai. Už tą partiją ir jos lyderį bus balsavę gal 15 procentų rinkėjų. O renkant merą, už jį balsuoti turi daugiau negu pusė rinkėjų.
Pradžioje reikėtų surengti tiesioginius seniūnų rinkimus. O tiesiogiai renkant merą, savivaldybės gali būti „užoligarchintos“.
Seimo narių atlyginimai – per maži?
Vienas diskusijos dalyvių išreiškė nuomonę, jog per daug Seimo narių. Lietuvoje kasmet mažėja gyventojų, o Seimo narių skaičius išlieka toks pat.
Be to, su išrinktais Seimo nariais reikėtų sudaryti terminuotą sutartį. Jeigu kitai kadencijai neišrinks, nemokėti jokios išeitinės kompensacijos.
„Visi taip galvoja. Bet, kai išrenka į Seimą, ima galvoti atvirkščiai, – kelmiškio pastabas atrėmė K.Masiulis. – Seimo narių skaičių reikia pakelti kubu ir žinosime, kiek gyventojų reikia šiandieniniam Seimo narių skaičiui.“
Seimo narys išsiėmė skaičiuotuvą ir tuoj pat apskaičiavo, jog šiandieninis Seimo narių skaičius – optimalus 2,8 milijono Lietuvos gyventojų.
Pasak K.Masiulio, Lietuvos Seimo nariai per krizę susimažino atlyginimus. Ir parlamentinėms išlaidoms Lietuvoje skiriama mažiau negu Vokietijoje ar kaimyninėse respublikose.
„Seimo nario darbas – labai sudėtingas ir atsakingas, todėl turi būti labai gerai apmokamas, – įsitikinęs K.Masiulis. – Dėl mažų algų į Seimą ir į ministerijas neįmanoma prikviesti dirbti akademikų, kompetentingų ekonomistų. Nėra labiau socialiai pažeidžiamo žmogaus už Seimo narį. Pavyzdžiui, aš buvau mokslininkas. Dabar nutrūko mano visi kontraktai. Jei sugrįščiau į akademinę bendruomenę, turėčiau dirbti kokius penkerius metus, kad pasiekčiau tos mokslinės karjeros, kurią turėjau.
Yra Seime ir tokių, kurie neverti 7 tūkstančių litų algos. Jei naujai išrinktas Seimo narys dirbo mokytoju ar gydytoju, tai jam 7 tūkstančiai – oho. Gal užtenka algos ir tokiems, kurie į Seimą ateina priimti sau naudingų įstatymų.“
Ir danguj ir žemėje trūksta kompetencijos
Diskusijoje Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Vincas Metrikis iškėlė jaunų specialistų problemą. Savivaldybei kartais trūksta išsilavinusio, kompetentingo specialisto. Yra jaunų, mokslus baigusių žmonių, ieškančių darbo. Tačiau rengiant konkursus reikalaujama patirties.
Seimo nario K.Masiulio nuomone, tai natūralu. Nė vienas darbdavys nenori imti specialisto, kurį dar reikia mokyti. Tačiau, jeigu su patirtimi nėra, galima įdarbinti ir be patirties, o po to mokyti. „Apskritai rajonuose greitai pradės trūkti ne tik gydytojų, bet ir teisininkų, inžinierių, gal net mokytojų“, – teigė K.Masiulis.
Seimo narys sukritikavo vieno diskusijos dalyvio mintį riboti Seimo nario kadencijų skaičių. Esą kompetencijos trūksta ir Seime. Ir ne vien dėl aukščiau minėtos atlyginimų problemos. Lietuvos parlamente ir taip kiekvieną kadenciją pasikeičia 60 procentų Seimo narių.
„Šviežiausi Seimo nariai – mažiausios kompetencijos. Jie – bereikšmiai, – sakė K. Masiulis. – Kai kurie ateina vieną kadenciją, pamurkso ir išeina. Kiti žiūri iš šalies porą metų, kol prasitrina. Visą krūvį veža keliolika dirbančių. Juk naujieji Seimo nariai per pusvalandį apmokomi, kaip balsuoti. Tuo tarpu Amerikos kongrese visus metus vyksta naujokų kursai. Lietuvių toks požiūris, kad išrinkti turi būti jau išsimokę.“
Rajono meras Vaclovas Andrulis taip pat pastebėjo, jog ir Tarybos nariams trūksta kompetencijos. Blogai, kad Tarybos nariais negali būti mokyklų direktoriai, Savivaldybės darbuotojai, seniūnai. Jie priimtų protingesnius sprendimus, sirgtų už žmones. O dėl interesų konflikto – galėtų nusišalinti nuo balsavimo, kai priimami konfliktą galintys sukelti sprendimai.
Per daug įstatymų
Diskusijoje išreikšta mintis, jog Lietuvai nereikia tiek daug įstatymų, kiek dabar priimama. Pavyzdžiui, Vokietijos Bundestagas dirba kartą per mėnesį, o Lietuvoje plenariniai posėdžiai vyksta du kartus per savaitę. Ir vis svarstomi nauji įstatymai.
Be to, įstatymus priimant nediskutuojama su visuomene. Įstatymai tiesiog primetami žmonėms, neatsiklausiant, ar jų tokių reikia.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje visi nauji įstatymai svarstomi visuomenės. Jie platinami spaudoje, o žmogus, pastebėjęs kokią nors svarstomo įstatymo spragą, gauna prizą.
Kitose šalyse taip pat labai daug dėmesio skiriama įstatymų aiškinimui. Lietuvoje Seimas neskiria lėšų įstatymų reklamai spaudoje, jų aiškinimui ir viešoms diskusijoms su visuomene. Daugelis įstatymų priimama skubos tvarka, per vieną dieną. Todėl pagrįstų abejonių kelia įstatymų kokybė.
Autorės nuotr.
NUOMONĖ: Dėl tiesioginių mero rinkimų sutapo rajono mero, socialdemokrato Vaclovo Andrulio (kairėje) ir Seimo nario konservatoriaus Kęstučio Masiulio nuomonės.
DISKUSIJA: Seimo narių ir Savivaldybės darbuotojai diskutavo apie valstybės valdymą.