Virgis Stakėnas: lietuvių pasiekimai sukelia tautiškumo sprogimą

Virgis Stakėnas: lietuvių pasiekimai sukelia tautiškumo sprogimą

Visi lietuvių muzikantai ir atlikėjai, koncertuojantys užsienyje, yra tarsi Lietuvos kultūros ambasadoriai – neabejoja dainų autorius ir atlikėjas, „Šiaulių krašto“ redakcinės kolegijos narys Virgis Stakėnas. Koncertuodamas užsienyje jis jaučia dar didesnę atsakomybę. Susitikimai su lietuviais sustiprina pasididžiavimą savo šalimi.

Simona PUŽAITĖ

simona@skrastas.lt

Jaunų žmonių entuziazmas

Prisimindami tradicijas kovo pradžioje Airijos lietuviai, gyvenantys Dundalko mieste, surengė Kaziuko mugę. Dundalko lietuvių bendruomenės pirmininkas Egidijus Vaitkus mugės užbaigimui vakare koncertuoti pakvietė dainininką, muzikantą V. Stakėną.

Lietuvių renginys vyko ne sostinėje, bet nedideliame miestelyje prie Šiaurės Airijos sienos, tačiau į mugę lankytojai plūdo iš visos Airijos. Atlikėjas sutiko moterį, kuri dėl mugės atvažiavo traukiniu net 300 kilometrų. Oganizatoriai net nesitikėjo tokio anšlago – renginyje apsilankė apie 1500 žmonių.

Nors mugė buvo įrengta viešbutyje „Crowne Plaza“, kaip ir Lietuvoje vykstančioje tradicinėje Kaziuko mugėje joje buvo gausu rankų darbo suvenyrų, lietuviškos mėsos, rūkytos žuvies, kepinių. Šalia viešbučio dirbo kalvis, jis aistringam gitarų kolekcionieriui V. Stakėnui padovanojo nukaldintą metalinę gitarą.

V. Stakėnas pasakoja, jog Dundalko lietuvių bendruomenė atsikūrė ir aktyviai veikti, organizuoti renginius ėmė tik pernai lapkričio mėnesį. Šiuo metu bendruomenei labiausiai reikia lietuviškų tautinių kostiumų.

„Gauti dovanų tautinius kostiumus jiems būtų didžiulė pagalba, – neabejoja atlikėjas. – Kostiumai visai nebūtini nauji. Jei atsirastų galinčių prisidėti prie šio lietuvybės palaikymo – mielai tarpininkaučiau.“

Labiausiai V. Stakėną žavi jauni, entuziastingi žmonės. Nors ir turi savo darbus, jie savanoriškai dalyvauja bendruomenės veikloje. Organizuodami Kaziuko mugę jie sugebėjo išreklamuoti šventę vietinėje spaudoje, sulaukti vietos valdžios dėmesio, suvienyti daug lietuvių, įtraukti ir pačius airius.

Dundalko lietuvių bendruomenės pirmininkas E. Vaitkus turi įkūręs kompiuterių aptarnavimo įmonę. Atlikėjas atkreipė dėmesį, jog pas lietuvį užsuka ne tik airiai, bet ir nemažai emigrantų lietuvių, latvių, rusų.

„Visi randa vietą, kur jiems šilta ir gera pabūti. Miesto centre sukurtas traukos taškas, kur jie užsuka tiesiog šnektelėti. Kiekvienas emigrantas turi buvimo svetimoje šalyje istoriją. Vieni atvažiuoja trumpam užsidirbti, tam, kad grįžę galėtų pagerinti gyvenimo sąlygas. Kiti galvoja užsienyje sukurti savo laimę. Man patiko pabūti lietuvybės saloje, kur visi šaunūs svajotojai“, – pasakojo V. Stakėnas.

Lietuvių "neamerikonina"

Muzikantas lenkia pirštus – jam daugybę kartų teko koncertuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams: Anglija, Norvegija, JAV, Kanada ar net Kaliningradas. Amerikos Los Andželo mieste 2008 metais jis dalyvavo didžiausiame lietuvių renginyje ne Lietuvoje – Lietuvių dienose. Jos tradiciškai organizuojamos jau gal dvidešimt metų.

Pirmasis apsilankymas Amerikoje (dabar jų jau 10) įsiminė neįprasta klausytojų reakcija. Atlikėjas atkreipė dėmesį, jog publika skirtingai reaguoja į jo dainas. Jam paaiškino, kad vienoje salės pusėje sėdi „dipukai“ – iš Lietuvos į Ameriką emigravę prieš II pasaulinį karą. Kitoje pusėje „tarybukai“, sugebėję emigruoti sovietmečiu, ir „naujieji ateiviai“ – atvykę po nepriklausomybės atkūrimo. Gale koncerto susiskaidymo nebebuvo – muzika suvienijo.

Per pertrauką žmonės ėjo prašyti autografų ant kompaktinių diskų, kiekvienas vedėsi į šoną, norėdamas bent trumpam papasakoti savo istoriją. „Oooo, tu iš Šiaulių! Gal pažįsti tą ir tą...“ – klausdavo jie. Kai kuriems teko pasirašyti dviem kalbomis – anglų ir lietuvių.

JAV valstijose išsivysčiusią kantri muziką atliekantis V. Stakėnas ne kartą girdėjo – „tu amerikonini Lietuvą“.

„Aš ne amerikoninu, bet sveikai kosmopolitinu, – patikina jis. – Juk ir krepšinis, ir džiazas, ir rokas atėjo iš Amerikos. Net lietuviškų tradicinių patiekalų sudedamoji dalis bulvės kilo iš Amerikos. Aš groju ne amerikietišką kantri, bet, kaip pats vadinu, „klumpių kantri“. Tai miksas, padarytas iš amerikietiškos muzikos, lietuvių liaudies tradicijų ir mano autorinės kūrybos.“

Svarbūs vaikai

V. Stakėno nuomone, užsienyje gyvenantys lietuviai turi daugiausiai dėmesio kreipti į vaikus, nes jie mažiausiai atsparūs nutautėjimui.

„Užsienyje pradėję lankyti mokyklas jie patenka į tos šalies kultūrinę, emocinę erdvę, kurioje turi adaptuotis. Esu pastebėjęs, pavyzdžiui, Amerikoje, kai susitikę vaikai šnekasi lietuviškai ir užsimiršę pradeda kalbėti angliškai“, – prisiminė muzikantas.

2009 metais apsilankęs Kanadoje, Toronte, atlikėjas Maironio vaikų sekmadieninėje mokykloje vedė improvizuotą pamoką, dainavo lietuviškai, bendravo. Po susitikimo įkvėpti vaikai priėję prie V. Stakėno su pasididžiavimu sakė, kad taip pat yra lietuviai, nors tik dalis galėjo laisvai bendrauti tėvų ir senelių kalba.

Susijaudinęs V. Stakėnas prisiminė, kaip lankėsi JAV, Omahos miesto mokykloje, kurioje mokosi jo anūkėlė. Vaikai susidomėję klausėsi pasakojimų apie Lietuvą, džiaugėsi gavę Lietuvos vėliavėles. Vėliau jie parašė bendraklasės mamai padėkos laiškus.

Pasididžiavimas lietuvių moterimis

Prieš keletą metų vykęs vizitas į Norvegiją ir koncertas ten įsikūrusiems lietuvių verslininkams V. Stakėnui įsiminė kaip pasididžiavimas elegantiškomis lietuvių moterimis.

Muzikantą koncertuoti pasikvietė patalpų valymo paslaugų įmonę Norvegijoje įkūrusi emigrantė. Į įmonės jubiliejaus proga surengtą koncertą susirinko ne tik joje dirbantys lietuviai, bet ir aplinkiniai lietuvių emigrantai, verslo partneriai norvegai.

V. Stakėnas pasakoja, jog norvegai sėdėjo pasistatę po bokalą alaus, nedrąsiai dairėsi, o lietuvės moterys įėjusios į salę tiesiog švytėjo. Vos prasidėjus koncertui jos ėmė šokti.

„Galiausiai nedrąsūs lėtabūdžiai norvegiški „žemaičiai“ buvo išprovokuoti įsitraukti į šokių sūkurį. Tuo metu man kilo pasididžiavimas lietuvybe, kad lietuvaitės parodė, kaip jos moka linksmintis, kokios jos orios, pasitikinčios savimi“, – prisiminė muzikantas.

Anot jo, lietuvybė užsienyje įgauna visiškai kitas spalvas. Koncertuodamas užsienyje V. Stakėnas jaučia dar didesnę atsakomybę, nes pagal tai klausytojai apibendrintai vertina visą šalį.

„Esi ambasadorius, ne šiaip sau artistas, kuris atvažiavo palinksminti. Jei bus blogai, sakys – nieko gero toje Lietuvoje. Tai yra skaudžiausia“, – akcentavo jis.

Parodė esąs lietuvis

Pirmoji emocinga mintis, 1991 metais iš pažįstamos grupės gavus kvietimą dalyvauti kantri muzikos festivalyje Maskvoje, protesto vardan nevažiuoti ir renginį ignoruoti. Buvo praėję vos keletas mėnesių nuo Sausio įvykių. „Paskui pats savęs paklausiau – kodėl renkiesi lengviausią kelią? Nuvažiuok ir parodyk, kad esi lietuvis“, – pasakojo V. Stakėnas.

Festivalyje jis dalyvavo. Dainavo lietuviškai, publika saikingai paplojo. Tuomet muzikantas nutarė pasitelkti „sunkiąją artileriją“ – lietuvių liaudies kūrybą. Užtraukė „Rokenrolas avis“, „Šyva kumelė...“ ir apie „Raudonus guzikus“. Klausytojai pašėlo, plojo ir kartu pritardami dainavo atsistoję lietuvių liaudies kaimo romansus.

Po koncerto prie atlikėjo priėjo keletas lietuvių studentų, plekšnojo jam per petį ir gyrėsi dainavę garsiausiai.

„Atlikau savo vaidmenį. Nemanau, kad ten nuvažiavęs padariau revoliuciją, bet garsiai pasakiau, kad ESU IŠ LIETUVOS“, – pabrėžė V. Stakėnas.

Pasak jo, užsienyje daugelis apie Lietuvą žino sporto, ypač krepšinio, o dabar ir plaukimo pasiekimų, o bet koks lietuvių pasiekimas sukelia tautiškumo sprogimą.

Kaskart nuvykęs į užsienį muzikantas pamato skirtingą lietuvių identitetą, kuris keičiasi ir evoliuconuoja. Anot jo, lietuviams bendras bruožas, kad jie geraširdžiai, labai darbštūs, kartais per daug patiklūs.

„Nieko nėra maloniau, kaip užsienyje netikėtai sutikti lietuvį“, – patikina V. Stakėnas. Keliaudamas po Amerikos prerijas ir stabtelėjęs nuošalioje degalinėje jis sutiko lietuvį. Jau gimęs čia žmogus nebuvo pamiršęs gimtosios kalbos ir dar kartą patvirtino lietuvišką gerumą – padovanojo muzikantui pilną baką degalų.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ATSAKOMYBĖ: Koncertuodamas užsienyje muzikantas Virgis Stakėnas jaučia dar didesnę atsakomybę, nes reprezentuoja Lietuvą, tampa šalies kultūros ambasadoriumi.

DOVANA: Ypatingomis tautinių renginių progomis Virgis Stakėnas dėvi lietuvių bendruomenės Omahoje (JAV) dovanotus marškinėlius su pasisveikinimo ir atsisveikinimo žodžiais lietuvių bei anglų kalbomis.

Asmeninio archyvo nuotr.

VAKARAS: Atvykęs į Airiją muzikantas Virgis Stakėnas vakarojo su Dundalko lietuvių bendruomenės nariais. Antroje eilėje pirmas iš kairės – bendruomenės pirmininkas Egidijus Vaitkus.

SUSITIKIMAS: 2008 metais JAV, Los Andželo mieste, vykusiose Lietuvių dienose dainininkas susitiko su lietuvių kilmės amerikiečių aktore Rūta Lee.

VAIKAI: Virgis Stakėnas lankėsi JAV, Omahos miesto mokykloje, kurioje mokosi jo anūkėlė. Vaikai susidomėję klausėsi pasakojimų apie Lietuvą, džiaugėsi gavę Lietuvos vėliavėles.

SKLAIDA: Niu Meksiko valstijoje Virgis Stakėnas dalyvavo tiesioginėje radijo laidoje, dainavo lietuviškas dainas.

LIPDUKAS: Koncertinio turo Bostone metu Denvero lietuviai muzikantui padovanojo skrybėlę, už kurios jis užsikišo lipduką su raidėmis LT. Po koncerto žiūrovas paprašė to lipduko, kad galėtų užsiklijuoti ant savo automobilio.