Piktas kunigas skaldo bendruomenę

Piktas kunigas skaldo bendruomenę

Piktas kunigas skaldo bendruomenę

Žeimelio (Pakruojo rajonas) katalikų bendruomenė balansuoja ant išnykimo ribos. Bažnyčioje daugiau kaip dveji metai nebeskamba vargonai ir giedotojų balsai, ant galvos byra atitrūkę kalkių dažai, o bendruomenė išblaškyta kaip avelių banda. Toks žeimeliečių skundas pasiekė redakciją. Tikintieji dėl to kaltina kunigą Vytautą Kurtinaitį, o šis – parapijiečius.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Neranda bendros kalbos

Praėjusį penktadienį Žeimelio seniūnija sukvietė visuomenininkus, bendruomenių atstovus ir aktyviausius seniūnijos žmones pasitarti, kokios veiklos imtis bendruomenės bei jaunimo dvasinio ugdymo labui, kaip gauti Europos Sąjungos lėšų finansuojamų programų 2014–2020 metais.

Į susirinkimą buvo pakviesti ir miestelio religinių bendruomenių atstovai: protestantai ir katalikai. Pastarajai atstovauti pakviestas Kriukų (Joniškio r.) klebonas Vytautas Kurtinaitis, aptarnaujantis dar ir Žeimelio parapiją.

Jo pasisakymas susirinkime papiktino žeimeliečius.

„Kunigas pažėrė kaltinimų, kad miestelio katalikai nemoko savo vaikų religijos, patys apleido tikėjimą, bažnyčią, todėl jis nematąs prasmės dalyvauti jokiuose bendruose projektuose“, – redakcijai guodėsi žeimeliečiai.

Skundą perdavusieji miestelio gyventojai tvirtino, kad trečius metus kartą per savaitę iš Kriukų į Žeimelį atvažiuojantis mišių aukoti kunigas esąs piktas, kategoriškas, dėl to baigia subyrėti religinė bendruomenė, apleista ir bažnyčia.

Teko apginti velionį

Minėtame susirinkime dalyvavusi Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė sako, kad bendradarbiauti su klebonu V. Kurtinaičiu nėra paprasta.

„Kunigas labiau pyko, nei ieškojo būdų susikalbėti“, – susirinkimą prisiminė gimnazijos direktorė. – Manau, pyktis – ne pats geriausias bendravimo būdas.“

Savo pavardės nenorėjusi garsinti žeimelietė redakcijai pasakojo, jog jai teko būti nemalonaus incidento liudininke. Moters žodžiais, bažnyčioje per mišias už laidojamą kaimyną kunigas V. Kurtinaitis barėsi ir kaltino mirusįjį, kad šis retai lankėsi bažnyčioje.

„Mes buvome dėkingi moteriai, kuri stojo ginti velionį. Ji į kunigo kaltinimą mirusiajam atsiliepė: „Žmogus daug dirbo, kad turėtų iš ko vaikus leisti į mokslus.“

Pasak parapijos tikinčiųjų, vengdami V. Kurtinaičio kategoriškumo ir piktumo kai kurie žmonės važinėja į bažnyčią Lauksodyje, kur dirba Pašvitinio klebonas, anksčiau aptarnavęs ir Žeimelio katalikų bendruomenę.

Bažnyčia tuštėja

Surasti bendrą kalbą su V. Kurtinaičiu nesisekė ir beveik 20 metų Žeimelio katalikų bažnyčioje vargonavusiam ir giedotojų chorui vadovavusiam Stanislovui Zuokui.

Vargonai ir choras nutilo, kai V. Kurtinaičiui vyskupija paskyrė aptarnauti ir Žeimelio parapiją.

„Man kunigas leido suprasti, kad jam ne tik vargonų, bet ir choro per mišias nereikia. Jis pasakė pats turįs gerą balsą“, – apie pirmąsias permainas prie V. Kurtinaičio prisimena S. Zuokas.

Meno vadovas mano, kad kunigas nebuvo suinteresuotas, kad bažnyčioje liktų giedotojai.

„Gal dėl pinigų, kad nereikėtų dalytis“, – apie užmokestį vargonininkui svarsto S. Zuokas.

Bažnyčios prižiūrėtoja Bronė Noreikienė pasakojo, kad nuo įdrėkusių lubų byra atsilupę dažai, apšiurusios sienos seniai šaukiasi remonto, o žvakių ir gėlių į bažnyčią nešasi patys tikintieji.

„Užsiminėm kunigui, ar nereikėtų perdažyti kryžių šventoriuje, o jis mums atšovė: „Patys čia šeimininkai, patys ir dažykite“, – skundėsi ir parapijietė iš Pagirių kaimo Danutė Butienė.

Moteris svarsto, kad kunigas, liedamas ant visų pyktį ir nepasitenkinimą, atstumia žmones ne tik nuo savęs, bet ir nuo bažnyčios.

„O ko man džiaugtis?“

„Vyskupas buvo atvažiavęs, kažką minėjo, darysim“, – apie vyresnybės užuominas dėl būtino bažnyčiai remonto bandė prisiminti V. Kurtinaitis. – Bet viskas atsimuša į pinigus: žmonės į bažnyčią neina, pinigų iš jų negausi. Vieni neturi, o kas turi – savo gyvenimą tvarko, bažnyčia jiems nereikalinga.“

„Sekmadienį ateina penkios šešios bobutės. Aš sėdžiu sėdžiu, šneku ten, o jos – apie žemiškus reikalus, apie dvasinius – nė žodžio. Aš nervuojuosi, o ko man džiaugtis?“ – apie pykčio priežastis ir nesutarimus su tikinčiaisiais aiškino V. Kurtinaitis.

Pokalbio metu trūkinėjo telefono ryšys. Kai kunigo buvo prašoma atsakyti į konkrečius žeimeliečių skundus, ragelyje pasigirsdavo trumpi signalai.

Apie susirinkimą seniūnijoje kunigas paaiškino: „Ką ten jie. Kalba, kalba apie milijonus, o ne apie bažnyčios reikalus. Kaip jaunimą pritrauksi, jei tėvai neina...“

O paklaustas apie incidentą per mišias už mirusįjį, V. Kurtinaitis sakė „kiekvienas iš savo varpinės“.

Rajono valdžia padėtų

Savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė sako, kad Žeimelio Šv. Petro ir Povilo bažnyčia nėra valstybės saugoma kultūros vertybė, todėl jos remontui nesą numatyta skirti valstybės lėšų.

„Tačiau jei kunigas ar religinė bendruomenė kreiptųsi į Savivaldybę, lėšų padėti ieškotume“, – sakė B. Vanagienė.

Kunigas V. Kurtinaitis pokalbio metu prasitarė, jog pagalbos dėl bažnyčios remonto dar niekur neieškojo.

Lydi skandalai

Nuoširdumo iš žeimeliečių neužsitarnavęs kunigas prieštaringai vertinamas ir kriukiečių.

V. Kurtinaitis buvo teisiamas ir suspenduotas už bažnytinių relikvijų iššvaistymą 2005-aisiais. Dalį nugriautosios Kriukų bažnyčios vertybių, kurias kunigas buvo pardavęs, pareigūnams surasti pavyko.

Buvo išsiaiškinta, kad už dalį gautų pinigų V. Kurtinaitis buvo įrengęs klebonijos tualetą ir vonią.

Į Kriukus ganytojiškam darbui V. Kurtinaitis buvo perkeltas iš Pociūnėlių (Radviliškio r.), kur pagarsėjo 2003-iaisiais, kai savavališkai išgriovė šimtamečius bažnyčios vartus.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

POŽIŪRIS: Klebonas Vytautas Kurtinaitis, pasak parapijiečių, esąs piktas, kategoriškas, dėl to baigia subyrėti religinė bendruomenė, apleista ir bažnyčia.

Pakruojo VVG archyvo nuotr.

ĮVERTINIMAS: Seniūnijoje vykusiame susirinkime kunigo Vytauto Kurtinaičio (pirmas dešinėje) pasisakymą žeimeliečiai įvertino kaip nenorą tartis, bendradarbiauti.

Autorės nuotr.

BAŽNYČIA: Žeimelio katalikų bažnyčios išorė, remontuota prieš keleris metus, slepia apšiurusias vidaus sienas, lubas.

VARTAI: V. Kurtinaitis pirmąkart išgarsėjo, kai 2003 metais išgriovė Pociūnėlių bažnyčios šimtametės tvoros vartus.