Naujausios
Bendruomenės steigia Lietuvos kaimo parlamentą
Balandžio 11 -ąją Aleksandro Stulginskio universitete Lietuvos kaimo bendruomenės rinksis į steigiamąjį Lietuvos kaimo parlamento suvažiavimą. Parlamentas steigiamas dėl susirūpinimo ištuštėjančiu Lietuvos kaimu.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Išsaugoti kaimą nuo tuštėjimo
Į susitikimą su Kelmės rajono kaimo bendruomenių pirmininkais atvykusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė pakvietė pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir kurti Kaimo parlamentą.
Pirmojo Lietuvos kaimo parlamento tikslas – sutelkti Lietuvos kaimo balsą ir apsispręsti, kuria kryptimi turi eiti kaimas, koks jis turi būti. Tikimasi sukurti platformą, kurioje bus keičiamasi idėjomis, patirtimi ir praktiškais patarimais, kaip išsaugoti Lietuvos kaimą su jam būdinga socialine ir kultūrine dvasia.
Kaimo parlamentas suburs bendruomenių aktyvistus, kaimo organizacijas, vietos ir nacionalinės valdžios atstovus bendram tikslui: aptarti iškilusias kaimo plėtros problemas ir rasti joms sprendimus.
Pavyzdžiui, Švedijoje toks parlamentas gyvuoja jau dvidešimt metų. Kaimo parlamentai jau dirba Estijoje ir Latvijoje.
Lietuvoje iš kaimo kasmet į didmiesčius arba į užsienį išvažiuoja po 5–6 procentus gyventojų. „Situacija greitai bus panaši kaip Baltarusijoje, – sakė G. Burokienė. – Ten kaime mirus žmogui, per naktį jo gryčia išardoma ir toje vietoje suariamas laukas. Iš Vokietijos, Prancūzijos kaimų per metus išvažiuoja tik 0,1–0,2 procento gyventojų.“
Išeitis – ugdyti kaimo verslumą ir lengvinti sąlygas
Pašilės kaimo seniūnaitis ūkininkas Marijus Čekavičius tikino, jog 30 procentų jaunimo iš miesto persikeltų į kaimą, jeigu čia būtų darbo ar paprasčiau būtų galima kurti ir plėtoti verslą.
„Valstybės institucijos turi suprasti, kad mieste verslininko paslaugomis per dieną pasinaudos dešimt ar daugiau žmonių, kaime – tik vienas du. Todėl kaimo verslui turėtų būti kiti mokesčiai ir kitos sąlygos“, – sakė M. Čekavičius.
Jis siūlė surinkti informaciją, kiek ir kokių tuščių sodybų yra Lietuvos kaimuose ir pateikti ją mieste brangius būstus nuomojančioms arba visą gyvenimą paskolas už nuosavą būstą mokančioms jaunoms šeimoms.
Pavyzdžiui, Slovėnijoje valstybė kiekvienai kaime norinčiai gyventi jaunai šeimai nemokamai skiria 8 arų sklypą su visomis komunikacijomis, kad šeima galėtų pasistatyti namą.
M.Čekavičius siūlė atskiruose regionuose įvesti elektroninius pinigus ir dalį atlyginimų ar kitų išmokų mokėti būtent tokiais pinigais. Už juos regiono gyventojai galėtų pirkti to regiono ūkininkų produkciją.
Bendruomenių atstovų nuomone, kaime gyvybiškai svarbu kurti darbo vietas. Tačiau tai sunkiai sekasi. Antai buvo vykdytas projektas „Keičiu veiklą“. Jam išleisti 28 milijonai litų. O darbo vietų kaime beveik nepadaugėjo. Taip atsitiko todėl, kad bendruomenės už paramą negalėjo nusipirkti gamybos įrangos. 70 procentų joms skirtų lėšų buvo galima panaudoti bendruomenių patalpoms renovuoti.
Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė G. Burokienė patikino, jog naujuoju ES paramos laikotarpiu kaip tik didžiausioji dalis lėšų bus skiriama kaimo verslui. Pavyzdžiui, tokiame kaip Kelmės rajone bendruomenės turės galimybę sukurti apie 45 darbo vietas.
Antai Estijos bendruomenės jau priiminėja turistus, gamina jiems valgį ir ima pinigus. Kitose šalyse bendruomenės teikia mokinių maitinimo ir kitokias paslaugas, perdirba ūkininkų produkciją.
„Lietuvos kaimas taip pat visa tai gali. Jis nėra toks, kokį rodo „24 valandos“, – sakė G. Burokienė.
Išrinkti delegatai
Steigiamasis Lietuvos kaimo parlamento suvažiavimas įvyks balandžio 11-ąją Aleksandro Stulginskio universitete.
Iš Kelmės rajono į steigiamąjį suvažiavimą išrinkti 4 delegatai: Kiaunorių kaimo bendruomenės pirmininkė Onutė Vaičiulienė, Pašilės seniūnaitis Marijus Čekavičius, Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupės valdybos pirmininkė Lina Mikalajūnaitė bei rajono Savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skardžiuvienė.
Autorės nuotr.
BENDRUOMENĖS: Kaimo bendruomenių atstovai susirinko padiskutuoti apie tai, kaip sustabdyti kaimo tuštėjimą.
INICIATYVA: Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė iškėlė iniciatyvą sušaukti Kaimo parlamentą.
IDĖJOS: Delegatu į steigiamąjį Lietuvos kaimo parlamento suvažiavimą išrinktas ūkininkas Marijus Čekavičius pateikė keletą idėjų, kaip išsaugoti kaimo gyvastį. (