
Naujausios
Demokratiją mažina dekanų antpečiai
Šiaulių universiteto (ŠU) bendruomenė ateinantį pirmadienį rinks dalį tarybos, kuri taps pagrindiniu universiteto valdymo organu. Iš 11 universiteto bendruomenės kandidatų – penkių fakultetų dekanai. Universitete puse lūpų kalbama, jog tokie rinkimai tik imituoja demokratiją – išrinkus dekanus tarybos posėdžiai mažai kuo skirsis nuo rektorato posėdžių.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Akademinės bendruomenės kandidatai
ŠU tarybą sudarys 11 narių. Jie renkami pagal tris kvotas: 5 tarybos narius rinks akademinė bendruomenė, vieną skiria Studentų atstovybė, dar penki bus išrinkti iš išorės – visuomenės atstovų.
Universiteto bendruomenės iškeltų kandidatų sąraše – 11 kandidatų. Penki tarybos nariai paaiškės kovo 24 dieną. Juos rinks universiteto mokslo ir pedagoginis personalas.
Tarp kandidatų yra laikinasis rektorius profesorius Donatas Jurgaitis, kurį iškėlė Tęstinių studijų institutas.
Penki fakultetai iš septynių kandidatais iškėlė savo dekanus – profesorę Ingridą Baranauskienę, profesorių Vaidotą Janulį, profesorių Bronių Maskuliūną, docentą Sergėjų Rimovskį ir profesorių Darių Šiaučiūną.
Edukologijos fakultetas iškėlė docentą Stanislovą Norkų ir profesorę Daivą Malinauskienę, Socialinių mokslų fakultetas – profesorę Dianą Šaparnienę, Technologijos ir gamtos mokslų fakultetas – profesorių Vaclovą Tričį.
Tarp kandidatų yra dabartinės ŠU tarybos narys, Šiaulių miesto tarybos nepriklausomas narys docentas Stasys Tumėnas. Jį iškėlė Humanitarinio fakulteto Istorijos katedra ir Edukologijos fakultetas.
Iš išorės kandidatais pretenduoja tapti 18 visuomenės atstovų. Jų sąrašas dar vertinamas Aukštojo mokslo taryboje prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Sulaukus išvados, keturis tarybos narius rinks ŠU senatas, o vieną skirs Studentų atstovybė.
Bendruomenė ir valdžia nutolo
Vienas iš kandidatų, dabartinės ŠU tarybos narys doc. dr. S. Tumėnas pripažino: nors kandidatuojančius penkis dekanus iškėlė fakultetai, tai atrodo šiek tiek keistai. „Jie yra vykdomoji valdžia, daugumą problemų sprendžia rektorato pasitarimuose kiekvieną pirmadienį“, – posėdžių dubliavimą svarstė S. Tumėnas.
Jo nuomone, pagrindinė tarybos funkcija, kad universitetas neatitrūktų nuo gyvenimo, darbo rinkos, atitiktų regiono poreikius – būtų regiono universitetu. Dėl to daug viliamasi iš žmonių, kurie ateis iš šono.
„Universiteto bendruomenė pavargo nuo nežinomybės, laikinumo ir nori stabiliai dirbti. Nebeliko bendruomeniškumo – vadovybė labai atitrūkusi nuo dėstytojų, akademinės bendruomenės. Eiliniai dėstytojai tarpusavyje kalbasi, jog valdžia – sau, o bendruomenė – sau“, – pažymi S. Tumėnas.
Galinčių kandidatuoti buvo daugiau
Viešojo administravimo katedros vedėja profesorė D. Šaparnienė džiaugiasi pelniusi kolegų pasitikėjimą – ją iškėlė Socialinių mokslų fakultetas.
„Universitete dirbu daugiau nei 20 metų. Tai, kas čia vyksta, man iš tiesų rūpi. Noriu ir neabejoju, kad galiu prisidėti prie universiteto gerovės, pritaikydama turimas kompetencijas, vadybinę, tarptautinę patirtį“, – sakė D. Šaparnienė.
Pasak jos, reikėtų rinktis žmones, kurie ne tik žodžiais, bet ir darbais parodytų savo indėlį.
Vertindama tai, jog kandidatuoja penki dekanai, D. Šaparnienė atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis senato tvarka, pagal antrąją kvotą į tarybos narius gali pretenduoti tik akademinės bendruomenės nariai, kurie turi ne mažesnę nei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį.
„Ši nuostata kažkiek apribojo, kad nemaža dalis bendruomenės, kuri galėjo kandidatuoti, nekandidatavo. Galinčiųjų buvo kur kas daugiau“, – mano D. Šaparnienė.
Taryba rinks rektorių
ŠU studijų prorektoriaus doc. dr. Juozo Pabrėžos teigimu, nėra neįprasta, kad į tarybą išrenkami dekanai. Taip yra Klaipėdos, Vilniaus Gedimino technikos universitetuose.
„Rinkimų reglamentuose niekur neparašyta, kad dekanas negali būti tarybos nariu. Tuo labiau šiandien dekanas, rytoj – ne, o taryba renkama penkeriems metams“, – komentavo J. Pabrėža.
Keturi į tarybą kandidatuojantys ŠU dekanai priklauso ir senatui: I. Baranauskienė, V. Janulis, S. Rimovskis, D. Šiaučiūnas. Pasak studijų prorektoriaus, pagal galiojančius nuostatus, jei dekanai bus išrinkti į tarybą, turės atsistatydinti iš senato.
„Tokiu atveju būtų dubliavimas“, – aiškino J. Pabrėža.
Taryba taps pagrindiniu universiteto valdymo organu ir rinks naują universiteto rektorių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
STABILUMAS: „Universiteto bendruomenė pavargo nuo nežinomybės, laikinumo ir nori stabiliai dirbti“, – sakė vienas iš kandidatų į tarybą Stasys Tumėnas.
Jono TAMULIO nuotr.
REIKALAVIMAI: Viešojo administravimo katedros vedėjos Dianos Šaparnienės nuomone, reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį apribojo galimų kandidatų skaičių.
NUOSTATAI: Studijų prorektoriaus Juozo Pabrėžos teigimu, pagal galiojančius nuostatus, jei dekanai bus išrinkti į tarybą, turės atsistatydinti iš senato.