Naujausios
„Įmanoma viskas, reikia tik norėti“
26 metų šiaulietė Donata DILDAITĖ-GRIGIENĖ – Europoje pripažinta „Gintros-Strektės-Universiteto“ žolės riedulininkė, trenerė, žmona, mama. „Net negalvoju apie karjeros pabaigą, turiu tiek veiklos, bet visur suspėju“, – šypsosi sportininkė.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Užimta nuo mažens
Žolės riedulininkų trenerės Irinos Dildienės dukra, kiek save pamena, visada buvo užsiėmusi ir aktyvi.
„Dar kieme suburdavau mergaites ir organizuodavau bendrus komandinius žaidimus. Septynerių pradėjau lankyti mokyklą ir tuo pačiu baseiną, šokius. Būdama trylikos rytais keldavausi pusę penkių į rytinę plaukimo treniruotę, po pamokų skubėdavau į sporto salę ir spėjusi užkąsti skubėdavau vėl į baseiną. Kai kuriomis dienomis dar eidavau ir į šokių būrelį. Į namus grįždavau jau sutemus ir prie pamokų sėsdavau 11 valandą vakaro. O kitą dieną vėl reikėdavo keltis pusę penkių“, – pasakojo riedulininkė.
D. Grigienė nesigaili aktyvios vaikystės ir pasiekti plaukimo laimėjimai jai nėra patys svarbiausi.
„Išmokau disciplinos. Įpratau vienu metu suderinti daugybę darbų. Pamenu, mokykloje teko vesti vieną renginį: pristatau pasirodymą, po to tame pačiame renginyje sušoku ir padainuoju“, – prisiminė sportininkė.
Pasekė mamos pėdomis
„Galima sakyti, kad užaugau stadione, nes visai mažutė stebėdavau žolės riedulį žaidžiančią mamą, kurios karjera tęsėsi 22 metus. Visada žavėjausi šiuo žaidimu ir pati troškau jį žaisti. Kadangi turėjau rūpestingą mamą, ji patarė nesiblaškyti – baigti lankyti baseiną, o tada pamėginti ir žolės riedulį“, – sakė D. Grigienė.
Žolės riedulį D. Grigienė pradėjo žaisti vėlai – penkiolikos. Dažniausiai šio žaidimo pradedama mokytis nuo aštuonerių, kitose šalyse – ir nuo šešerių.
Bet mergina per metus pasivijo komandos drauges, ją pakvietė į Lietuvos šešiolikmečių rinktinę. Nuo septyniolikos pakvietė „Gintra-Strektė-Universitetas“, už „Klevo“ komandą žaidė tik metus.
Sunkiausia – jau praeityje
Tik baigusi Juliaus Janonio gimnaziją, sportininkė sulaukė darbo pasiūlymo, todėl liko studijuoti Šiauliuose. Pasirinko verslo administravimą Šiaulių universitete.
„Sunkiausia buvo, kada ir studijavau, ir dirbau dviejus darbus. Po paskaitų sėsdavau į mašiną ir lėkdavau į darbą, po darbo į treniruotes, kuriose ruošdavau žolės riedulininkus, po jų treniruodavausi pati su „Gintra-Strekte-Universitetu. Iš namų išeidavau aštuntą ryto, grįždavau devintą vakare“, – sakė D. Grigienė.
Gelbsti artimieji
Po motinystės atostogų D. Grigienė į „Gintrą-Strektę-Universitetą“ grįžo po pusmečio.
„Motinystė geriausiai patikrina, ar esi savo vėžėse ir myli savo darbą“, – sakė D. Grigienė.
Sportininkė dėkinga tėvams ir vyrui, kurie prižiūri mažąją Gustę ir išleidžia ją į treniruotes bei varžybas. „Mano močiutė išėjo iš darbo, kai gimiau, kad galėtų padėti mano mamai mane auginti ir toliau žaisti žolės riedulį“, – prisiminė žaidėja.
„Mamyčių klubas“ turi parako
„Gintroje-Strektėje-Universitete“ D. Grigienė nėra vienintelė mama, komandoje jos yra keturios. „Jaunesnės žaidėjos mane, Dovilę Kuklienę ir kitas moteris švelniai vadina „mamyčiu klubu“, – sakė riedulininkė.
Anksčiau D. Grigienė žaisdavo saugo arba gynėjos pozicijose, tačiau pernai treneris Vaidotas Vaičeliūnas patarė išmėginti puolėjos poziciją. Praėjus metams, 2014 metų Europos moterų žolės riedulio klubų uždarų patalpų „Trophy“ taurės čempionate D. Grigienė buvo pripažinta geriausia čempionato puolėja.
Auklėja savo pavyzdžiu
Dabar D. Grigienė „Klevo“ sporto mokykloje treniruoja žolės riedulininkus.
„Esu vienintelė vyrų žolės riedulininkų trenerė moteris, – sakė trenerė. – Pačioje pradžioje kiti žolės riedulio treneriai mėgino perspėti, kad su vaikinais sunkiau, jie gali atsikalbinėti ir neklausyti, net klausė, ar moteris vyrui gali būti autoritetas, tačiau nepabūgau. Mano auklėtiniai – man kaip jaunesni broliai, kuriuos labai vertinu ir branginu, jiems po 17–18 metų, tačiau konfliktų nėra buvę ir jie manęs niekur nėra pasiuntę“.
Kad sutaupytų laiko, ji treniruojasi kartu su auklėtiniais. Tai matydami, vaikinai labiau vertina, nes mato, kad ir trenerė stengiasi.
Sportininkė sakė jaučianti atsakomybę prieš auklėtinius ir suprantanti, kad jie stebi jos žaidimą. „Negaliu prastai žaisti. Jeigu aš pati nesugebėsiu puikiai žaisti, kaip galėsiu to reikalauti iš jų?“, – svarstė trenerė.
D. Grigienė sakė neįsivaizduojanti geresnio darbo, nes žolės riedulys yra ta sporto šaka, kurią ji myli.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POŽIŪRIS: Žolės riedulininkė, trenerė, žmona ir mama Donata Grigienė vadovaujasi tokia taisykle: „Viską, ką darai, daryk tik gerai, arba nedaryk visai“.
PAGALBA: Donatą Grigienę į treniruotes bei varžybas išleidžia ir dvejų metukų Gustę pasikeisdami prižiūri vyras ir tėvai.