Naujausios
Švedijos archyvų medžiaga atverta Lietuvos skaitytojams
Archeologai dr. Ernestas Vasiliauskas ir dr. Gintautas Zabiela Lietuvos kartografijos istorijoje atvertė naują puslapį. Mokslininkai mažai tyrinėtuose Švedijos archyvuose rastą ir apibendrintą medžiagą apie įvairias Lietuvos vietoves sudėjo į knygą „Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai“.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Netiesioginis latvių kolegų paskatinimas
Leidinio atsiradimą, pasak Ernesto Vasiliausko, netiesiogiai paskatino latvių kolegos, sukaupę gausią Švedijoje saugomą XVII–XVIII amžių Latvijos miestų, pilių, bažnyčių ikonografinę medžiagą. Ji atskirais leidiniais plačiajai visuomenei pateikiama nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio.
Tiesiogiai rengti knygą paragino archeologų surinktus dokumentus įvertinęs ekspertas.
Iki šiol Lietuvos tyrėjams nebuvo žinoma, kiek lituanistinės medžiagos yra sukaupta Švedijoje. Būta tik pavienių žinių, kurios išblaškytos po atskirus leidinius bei tyrimus.
Rado 57 dokumentus
2006 metais Lietuvos dailės muziejus paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“, kurios pagrindu buvo išleistas katalogas apie Švedijoje saugomus žemėlapius, planus, graviūras, to meto LDK vėliavas, iš dalies užpildė spragą. Kartu, anot E. Vasiliausko, iškilo klausimas: ar Švedijos archyvuose nėra daugiau mums svarbių dokumentų.
Spėjimai pasitvirtino. 2012–2013 metais vykdę projektą, kurį palankiai įvertino Lietuvos mokslo taryba, G. Zabiela ir E. Vasiliauskas Švedijos karo archyve, Karališkojoje bibliotekoje, Nacionaliniame archyve ir Upsalos universiteto bibliotekoje rado 57 XVII–XIX amžiaus pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltinius, sietinus su Lietuva.
Vienas seniausių miestų atvaizdų
Šaltinių paieškas Švedijoje archeologas Ernestas Vasiliauskas buvo pradėjęs jau anksčiau. Dar 2010 metais jis Stokholmo karo muziejuje rado 1703 metų Joniškio miesto vaizdą, kuris yra vienas iš seniausių žinomų Lietuvos miestų piešinių.
Carlo Magnuso Stiuarto darbe pavaizduotos Joniškio miesto gatvės, kiti pastatai, bažnyčia, turgaus aikštė, numanoma rotušė. Darbas greičiausiai sukurtas 1703 metų vasario pradžioje, kai miestelį puolė švedai. Miestas pateiktas iš dirbtinės paukščio skrydžio perspektyvos, tad gatvių išdėstymas šiek tiek netikslus.
Lietuvos, taip pat ir Šiaulių krašto, ikonografija kol kas gana skurdi. Be Joniškio, dar žinomi ankstyvesni Vilniaus, Biržų, Klaipėdos, Plungės atvaizdai. Daugumos kitų miestų vaizdai yra susiję su fotografijos atsiradimu, tad fiksuoti maždaug nuo XIX amžiaus pabaigos.
Keletas kartografijos ir istoriografijos darbų
Knygos pristatyme Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje, į kurį gausiai susirinko joniškiečių (autoriaus pastebėjimu, daugiau negu per pristatymą Vilniaus knygų mugėje), Ernestas Vasiliauskas pateikė keletą įdomesnių kartografijos ir ikonografijos darbų.
Be jau minėto Joniškio miesto piešinio, susirinkusieji išvydo vieno didžiausių Šiaurės karo susirėmimų Lietuvos žemėse, prieš 310 metų vykusio Saločių mūšyje (Pasvalio rajonas), vaizdą. Šioje kovoje jungtiniai lietuvių ir rusų daliniai (apie 6000 karių) stojo prieš 1500 švedų karių. Pastarieji įveikė gerokai didesnes priešininkų pajėgas.
Pademonstruotas XVIII amžiaus Klaipėdos jūrinis žemėlapis, pateiktos kelios graviūros, 1640 metų brėžinys, atliktas ant pergamento, kuriame pažymėtos ir Joniškio, Linkuvos, Žagarės vietovės.
Archeologas pasakojo, kad graviūros, raižytos vario lakštuose, yra netikslios. Dėl to piešiniai kur kas labiau vertinami profesionalų. Bėda, kad jie paprastai būdavo vienetiniai, o graviūros tiražuojamos, tad jų daugiau išliko.
Ernestą Vasiliauską parengus leidinį sveikino bibliotekos, Šiaulių universiteto, įvairių organizacijų atstovai, bičiuliai, taip pat ir jo istorijos mokytoja Irena Povilaitienė.
Autorės nuotr.
REZULTATAS: Dr. Ernesto Vasiliausko ir dr. Gintauto Zabielos (pristatyme Joniškyje nedalyvavo – aut. past.) Švedijos archyvuose rasta ikonografinė ir kartografinė medžiaga apibendrinta ir sudėta į leidinį.
Iš asmeninio Ernesto VASILIAUSKO archyvo
RADINYS: 1703 metų Joniškio miesto vaizdas yra vienas iš seniausių žinomų Lietuvos miestų piešinių.
MŪŠIS: Vieno didžiausių Šiaurės karo susirėmimų Lietuvos žemėse, prieš 310 metų vykusio Saločių mūšio (Pasvalio rajonas) vaizdas, taip pat rastas Švedijos archyvuose.
