Naujausios
###Nepaskelbtasis Rusijos karas Kryme (papildyta 16:05)###
Papildyta 16:05
Rusija pasiruošusi samdyti Ukrainos milicininkus, jau išduodami pasai
Rusija pranešė pirmadienį esanti pasiruošusi samdyti Ukrainos milicininkus į tarnybą Rusijos teritorijoje. Maskva jau pradėjo Ukrainos riaušių milicijos „Berkut“ nariams dalinti pasus, skelbia „RIA Novosti“.
Rusijos vidaus reikalų ministerija, kontroliuojanti šalies policijos pajėgas, pranešė esanti pasiruošusi į tarnybą priimti ukrainiečius, įskaitant milicininkus, kurie išvyko šalį kamuojant neramumams.
Ukrainiečių milicininkai, norintys tęsti savo tarnybą Rusijoje, turės gauti Rusijos pilietybę, sakoma ministerijos pranešime.
Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė nurodžiusi konsulatui Krymo regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai, paspartinti pasų išdavimo ir pilietybės suteikimo „Berkut“ pareigūnams procedūras.
Rusų valstybinis televizijos kanalas RT sekmadienį transliavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip „Berkut“ pareigūnai atsiima naujus pasus.
Maskvos policija prieš tai informavo, jog yra pasiruošusi įkurti „Berkut“ pareigūnų divizioną bei pasirūpinti jų apgyvendinimu.
Naujoji vyriausybė Kijeve oficialiai likvidavo „Berkut“ po praėjusį mėnesį vykusių kruvinų susirėmimų su protestuotojais, kada žuvo daugiau nei 80 žmonių, tarp kurių – mažiausiai 17 milicininkų.
Papildyta 15:35
Prezidentė situaciją Ukrainoje aptars su JAV viceprezidentu
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio vakarą situaciją Ukrainoje telefonu aptars su JAV viceprezidentu Džo Baidenu (Joe Biden).
Prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį žurnalistams sakė, kad Rusija, jei eskaluos karinius veiksmus Ukrainoje, rizikuoja tarptautine izoliacija.
„Mes labai tikimės, kad į tokį vieningumą ir tarptautinės izoliacijos riziką privalės reaguoti Kremliaus vadovai. Kaip žinote, priimami sprendimai, kad (Didžiojo aštuntuko. – ELTA) G8 susitikimas Sočyje neįvyks, o jeigu Rusija panaudos karinę jėgą Kryme, ji bus praktiškai izoliuota tarptautiniu lygmeniu. Tikiuosi, kad ši atvira visų vakarų šalių pozicija duos rezultatų“, – sakė D. Grybauskaitė po susitikimo su krašto apsaugos ministru, kariuomenės vadu, Premjeru, Seimo komitetų vadovais.
Valstybės vadovė taip pat pažymėjo, kad sankcijų klausimas Rusijai yra ankstyvas, tačiau jis esą galėtų būti sprendžiamas atsiradus poreikiui.
Situaciją Ukrainoje šalies vadovė jau yra aptarusi su Jungtinės Karalystės premjeru Deividu Kameronu (David Cameron) ir Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorovskiu (Bronislow Komorowski).
Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos dalinių kovinės parengties NATO pasienyje.
Prezidentai sutarė, kad Rusijos veiksmai Aljanso pasienyje kelia pavojų viso regiono saugumui. Todėl abiejų valstybių prezidentai pasisako, jog būtų nedelsiant surengtos NATO konsultacijos pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį.
Papildyta 15:30
Bus tiesiamas Rusiją ir Krymą jungiantis tiltas
Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pasirašė nurodymą pastatyti tiltą, jungiantį Rusiją ir Ukrainos Krymo pusiasalį, skelbia „RIA Novosti“.
Tiltas eis per 4,5 kilometrų ilgio Kerčės sąsiaurį, kuris skiria Ukrainą ir Rusiją. 3 mlrd. JAV dolerių vertės projektas buvo svarstomas dešimtmetį.
Rusija pastarosiomis dienomis į Krymo pusiasalį pasiuntė karinius dalinius, kurie užėmė strategines pozicijas ir, kaip pranešama, kasa apkasus prie sienos su Ukraina. Šiuo metu iš esmės pusiasalį valdo Maskvos palaikomos nereguliarios ginkluotosios pajėgos.
Ukrainos laikinasis prezidentas ir ministras pirmininkas apkaltino Rusiją šalies užgrobimu, o tarptautiniai lyderiai pasmerkė Maskvos veiksmus kaip bandymą Krymą padaryti aneksuota teritorija.
D. Medvedevas sakė ministrų kabinetui pasirašęs nurodymą atidaryti valstybinės kelių statybos bendrovės „Avtodor“ filialą, kuris būtų atsakingas už projekto įgyvendinimą.
Tai viena naujausių Maskvos priemonių, kurios skirtos padaryti Krymą labiau ekonomiškai priklausomą nuo Rusijos.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas informavo pirmadienį, kad Krymo regiono vyriausybės biudžeto deficitas sudaro 35 mlrd. rublių (1 mlrd. JAV dolerių) ir kad Rusija iki vakaro parengs planą dėl finansinės paramos regionui.
Papildyta 15:13
Norėtų NATO dalinių prie rytinių Aljanso sienų
Dėl įvykių Ukrainoje pirmadienį posėdžiavę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Užsienio reikalų komitetai (URK) NATO siūlo sukurti specialius gynybos planus Rusijos agresijai stabdyti ir ties rytine NATO siena (Baltijos šalimis) dislokuoti Aljanso karius.
„Mes manome, kad Rusija vykdo karinę agresiją Ukrainos atžvilgiu ir kad pagrindinis tikslas yra nuversti dabartinę Ukrainos valdžią. Mes siūlome ir teigiame, kad šitie Rusijos veiksmai kelia pavojų ir Europos Sąjungos, ir NATO šalių saugumui, ir kad turi būti imamos, visų pirma, diplomatinės, priemonės, jas reikia panaudoti agresijai sustabdyti ir Rusijos kariniams daliniams grąžinti į savo dislokacijos vietą“, – po komitetų neeilinio skubiai sušaukto posėdžio sakė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.
Pasak A. Paulausko, NATO turi parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją. Tai esą siūlo NSGK ir URK.
„NATO turėtų parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinų NATO sienų. Tai irgi, mūsų nuomone, būtų stabdantis veiksnys dabartinę Rusijos agresiją“, – kalbėjo politikas. NSGK pirmininko vertinimu, turėtų būti imamasi ir diplomatinių dvišalių priemonių, išnaudojamos tokios tarptautinės organizacijos kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir pan.
Esą taip būtų stabdoma Rusijos agresija bei išvedami Rusijos kariai iš Krymo.
Lietuvos saugumo padėtis, pasak A. Paulausko, šiuo metu vertinama atidžiai, rimtai. „Krašto apsaugos ministras ir kitos tarnybos puikiai supranta, kokia yra situacija, ir imamos visos priemonės adekvačios šitai situacijai pasirengti“, – patikino jis.
Kalbėdamas, kaip komitetai, vertina Rusijos pratybas Kaliningrade, A. Paulauskas vylėsi, kad belieka laukti jų pabaigos. „Tos pratybos, ne tik Kaliningrade, yra visos Rusijos karinės pajėgos pakeltos, vyksta „patikrinimas“. Ir šiandien tas „patikrinimas“ turėtų baigtis oficialiai. Ar jis iš tikrųjų baigsis – mes pamatysime turbūt vėliausiai rytoj ryte“, – sakė A. Paulauskas.
Papildyta 14:27
Agresyvi Rusija užklupo Vakarus nepasiruošusius
Rusijos į Ukrainos Krymo pusiasalį pasiųsti kariai JAV ir Europos Sąjungą (ES) užklupo visiškai nepasiruošusius, ekspertų nuomone, sankcijų ir grasinimų įbauginti Kremliui gali ir nepakakti, rašo „EUbusiness“.
„Situacija pasisuko nenumatyta linkme, todėl visos suinteresuotos pusės šiuo metu improvizuoja“, – teigia Prancūzijoje esančio Strateginių tyrimų centro analitikas Fransua Heisburgas (Francois Heisbourg).
Šeštadienį Rusijos parlamentas patvirtino prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi dėl karinių dalinių pasiuntimo į Ukrainos Krymo pusiasalį, kur Maskva ilgą laiką nuomojasi karinę bazę savo Juodosios jūros flotilei. Šiuo metu pusiasalį iš esmės valdo Maskvos palaikomos nereguliarios ginkluotosios pajėgos.
Tuo tarpu Vakarų šalys stengiasi rasti tinkamą atsaką Rusijos karinei invazijai į suverenios šalies teritoriją.
„Pasirodė įvairių pasmerkimų ir grasinimų sankcijomis... tačiau tai kol kas nepaveikė Rusijos pozicijos“, – sakė Vokietijos Maršalo fondo analitikas Jorgas Forbrigas (Joerg Forbrig), pridūręs, kad Vakarų šalys į krizę Ukrainoje turėtų reaguoti kur kas aktyviau.
Vašingtonas V. Putiną įspėjo, kad Maskva gali netekti savo vietos būsimame Didžiojo aštuoneto (G-8) grupės susitikime, tačiau tokiam žingsniui pasipriešino Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovai, argumentuodami, jog šis formatas yra vienas iš nedaugelio, „kuriame Vakarai šnekasi su Rusija“, todėl jį nutraukti būtų pernelyg drastiškas žingsnis.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro programų direktoriaus Andžio Kačinso (Andy Kuchins) nuomone, Krymo pusiasalio perėmimas yra „jau įvykęs faktas“, todėl dabar reikėtų klausti, ką ketina daryti JAV ir ES.
„Sunkiausia atsakyti, ką Vašingtonas ir Briuselis darys, kad priverstų poną V. Putiną apsigalvoti, – kalbėjo analitikas. – Dėl to nesu labai optimistiškai nusiteikęs“.
Buvusio britų ambasadoriaus Maskvoje Roderiko Leino (Roderic Lyne) nuomone, derybos su Rusija dėl Krymo turėtų vykti „už uždarų durų“.
„Rusai mėgsta žvanginti ginklais. Jeigu mes atsakysime tuo pačiu – konfliktas plėsis“, – mano diplomatas, šiuo metu dirbantis Londono „Chatham House“ politinių tyrimų centre.
Anot R. Leino, su Maskva būtina bendrauti „privačiai“, o tam puikiai tiktų Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), galinti perduoti „stiprią“ žinutę Kremliui.
„Rusai dar neperžengė ribos, po kurios nebūtų galima pasitraukti... Nors esame arti jos“, – sakė R. Leinas.
Anot A. Kačinso, absoliučią valdžią Kremliuje turintis V. Putinas gali veikti kur kas greičiau ir ryžtingiau nei visa Vakarų politinė stovykla, šiuo metu labiau besistengianti atrodyti vieninga, nei dedanti pastangas pačiam konfliktui spręsti. Anot eksperto JAV ir Europai gali teikti susitaikyti su Rusijos buvimu Kryme, nes Ukraina ginklu atsakyti į Maskvos agresiją nesiryžo ir greičiausiai nebesiryš.
„Svarbu kuo greičiau sugalvoti mechanizmą, kad tokie scenarijai nepasikartotų kituose pasaulio regionuose“, – pridūrė A. Kačinsas.
Papildyta 14:23
Trys Krymo krizės scenarijai
Rusija siunčia į Krymą vis daugiau savo pajėgų. Ukrainos centrinė vyriausybė skelbia mobilizaciją. Padėtis Juodosios jūros pusiasalyje gresia dar labiau paaštrėti. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas jau kalba apie šaliai Maskvos paskelbtą karą. Kaip situacija klostysis toliau? Berlyne veikiančio „Mokslo ir politikos“ fondo ekspertas Rusijos ir Rytų Europos klausimais Hansas Heningas Šrioderis (Hans Henning Schroeder) vokiečių portalui „spiegel.de“ kalba apie tris galimus scenarijus:
1. Karas tarp Rusijos ir Ukrainos
Blogiausiu atveju ukrainiečiams teks kovoti su rusų kareiviais. Pasienyje su Krymu arba pačiame pusiasalyje vyks mirtini susirėmimai. Rusija dar labiau eskaluos situaciją ir pasiųs dar daugiau karių. Gali būti, kad mūšiai apims ir kitas Ukrainos dalis. Vakarai greičiausiai nesikiš, o skelbs sankcijas Maskvai. Iki šiol prezidentui Vladimirui Putinui pagrasinta pašalinti Rusiją iš G8 grupės.
2. Derybos ir stebėtojų nusiuntimas
Ukrainos atstovai ir Rusijos vyriausybė susės prie vieno stalo ir derėsis. Tai galėtų vykti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), nes ir šioje organizacijoje atstovaujami tokie svarbiausi veikėjai, kaip Rusija, JAV, Europos šalys ir buvusios sovietinės respublikos. ESBO šiuo metu Vienoje tariasi dėl stebėtojų grupės nusiuntimo į Ukrainą.
Siekdami kompromiso, visi veikėjai gali pripažinti Ukrainos teritorinį integralumą. Tuo pat metu Kijevas turėtų užtikrinti teises įvairioms etninėms grupėms Ukrainoje, pirmiausiai – rusams ir Krymo totoriams, ir suteikti joms garantijas. ESBO stebėtojai turėtų kontroliuoti, kad visi laikytųsi susitarimų. ESBO stebėtojų yra ir Gruzijoje, kur 2008-aisiais įvyko ginkluotas konfliktas tarp vyriausybės ir Rusijos.
3. Ukrainos skilimas
Toks scenarijus įmanomas, jei naujajai Ukrainos vyriausybei nepavyks atgauti visos šalies kontrolės. Ne tik Kryme, bet ir kituose rytiniuose šalies regionuose girdisi separatistinių raginimų. Kryme ir Ukrainos rytuose regionų lyderiai gali kreiptis į Rusiją ir paprašyti paramos. Atsirastų rusų protektoratų, kuriuose ukrainiečių vyriausybė neturėtų žodžio. Taip Ukraina ženkliai susilpnėtų.
Koks scenarijus yra realiausiais, kol kas sunku pasakyti. „Vakarai ir Rusija santykinai yra nuspėjami“, – sako H. Heningas Šrioderis. Tačiau lieka neaišku, ar Ukrainos vyriausybei pavyks atkurti visos savo teritorijos kontrolę. Tai yra didelis klaustukas, pažymi ekspertas.
Papildyta 12:16
Rusijos ambasadorius Rygoje: „Mes nenorime karo“
Vėlų sekmadienio vakarą interviu Latvijos nacionalinei televizijai Rusijos ambasadorius Rygoje Aleksandras Vešniakovas teigė, kad Rusija neturi jokių pretenzijų į Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Norime išvengti civilinio karo Ukrainoje“, – kalbėjo ambasadorius.
Sekmadienį A. Vešniakovas susitiko su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi, informuoti apie Maskvos poziciją Ukrainos klausimu. Ambasadorius teigė esąs pasirengęs susitikti ir su Latvijos parlamento nariais, jei bus išsakytas toks pageidavimas.
Latvija stipriai palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir smerkia bet kokius bandymus skaldyti šalies teritoriją ir visuomenę.
Papildyta 12:05
Premjeras: du trečdaliai Rusijos kariuomenės iš Krymo yra išvesta
Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žiniomis, savaitgalį į Krymo teritoriją įvesta Rusijos kariuomenė atsitraukia. Pirmadienio rytą Premjeras buvo susitikęs su Prezidente Dalia Grybauskaite, kur buvo nuspręsta, jog sankcijas Rusijai taikyti kol kas dar per anksti. Vyriausybės vadovo teigimu, padėtis Ukrainoje greitai turėtų stabilizuotis.
 |
| Kariai Ktyme. EPA-ELTA nuotr. |
„Paskutinė informacija, kurią aš gavau iš mūsų ambasadoriaus Ukrainoje, yra ta, jog jau du trečdaliai Rusijos kariuomenės iš Krymo yra išvesta“, – sakė A. Butkevičius.
Anot jo, Lietuva ir toliau laikosi pozicijos, kad Ukraina turi būti nepriklausoma ir teritoriškai vientisa.
„Lietuva pasisako už Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. (...) Savaime visada kyla grėsmės, kai kažkas įveda į kieno nors teritoriją armiją. Visa tai turi būti labai atidžiai stebima ir vertinama. Tie dialogai, kurie yra prasidėję tarptautinėse organizacijoje, yra sveikintini. Tikimės, kad dialogų būdu bus galima išspręsti šiuos klausimus. Siūlyčiau ir rekomenduočiau Rusijai, kad kuo greičiau pripažintų Ukrainos Vyriausybę, kuri būtų patvirtinta demokratiniu būdu“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Rusijos Federacijos Taryba, neeiliniame posėdyje svarsčiusi prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi, šeštadienį pritarė ginkluotųjų pajėgų įvedimui į Ukrainos teritoriją. Rusijos prezidentas šeštadienį kreipėsi į aukštuosius parlamento rūmus – Federacijos Tarybą – pritarimo „panaudoti Ukrainos teritorijoje Rusijos ginkluotąsias pajėgas dėl šioje šalyje susiklosčiusios nepaprastosios situacijos ir kilusios grėsmės Rusijos piliečių gyvybei“.
Papildyta 11:45
Ukrainos pasieniečiai: Rusija šalia Krymo kaupia šarvuočius
Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovų teigimu, Rusija savo teritorijoje šalia Krymo telkia šarvuotą techniką, taip pat kai kuriose pusiasalio dalyse blokuoja mobilųjį ryšį, informuoja „Reuters“.
Anot Kijevo pareigūnų, šalia Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės Sevastopolyje nuolat juda Maskvos karo laivai, o kai kuriose Krymo teritorijose neveikia mobilusis ryšys.
Pranešama, kad šalia Kerčės pusiasalio Rusija kaupia šarvuotą karinę techniką.
„Kitoje pusiasalio pusėje gausu šarvuočių. Kol kas nežinome, ar jie bus perkeliami per sąsiaurį“, – „Reuters“ korespondentams telefonu sakė Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas, tiksliai nenurodęs šarvuotos technikos skaičiaus.
Rusijos gynybos ministerija šių pareiškimų kol kas nekomentavo.
Vos 4,5 kilometrų pločio Kerčės pusiasalis skiria Juodąją ir Azovo jūros, juo taip pat vedama siena tarp Rusijos ir Ukrainos.
Rusų karinės pajėgos Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę perėmė praėjusią savaitę, argumentuojant rusų tautinių mažumų apsauga. Kijevo politikai paskelbė nacionalinio masto karinę parengtį ir reikalauja nedelsiant išvesti Rusijos karius iš pusiasalio.
ELTA
