Naujausios
Iškalbinga melioracijos istorija sugulė į knygą
Joniškio rajono melioratorių tėvu vadinamas „Joniškio hidrostatybos“ generalinis direktorius Gediminas Zabarauskas į knygą sudėjo savo 57 metų darbo patirtį, vaizdinę medžiagą, kuri atspindi ir šalies melioracijos raidą. Dabar sunkius laikus išgyvenanti šalies melioracija prieš tris dešimtmečius per metus gaudavo net 1,6 milijardo litų, o Joniškio rajone šiuo klestėjimo laikotarpiu buvo paklota 46,7 tūkstančio kilometrų drenažo įrenginių.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Beveik 200 puslapių melioracijos istorijos
190 puslapių knygoje „Žmonės, pažadinę žemę“ Gediminas Zabarauskas pasakoja apie rajono melioratorių darbus: nusausintus laukus, kurie tapo derlingesni, sukurtus vandens telkinius, išsaugotus medžius ir lauko riedulius, Tyrelio pelkę, statybas. Jis prisimena buvusius bendradarbius, pasakoja apie kultūrinį rajono melioratorių gyvenimą ir laisvalaikį, sportą.
Leidinys gausiai iliustruotas.
„Gal kas nepateko, ko nors nepaminėjau, bet negalėjau visų 57 gyvenimo metų sudėti į knygą. Kai pradėjau kalbėtis su leidyklos „Šiaurės Lietuva“ vadovu, sakiau, kad bus 100–110 puslapių, o išėjo beveik 200. Būčiau ir 300 parašęs,“ – per knygos pristatymą prisipažino autorius.
Gaudavo didžiulius pinigus
G. Zabarausko studijų laikų bičiulis, bendramokslis Edmundas Dervinskas, sovietiniais laikais dirbęs Melioracijos ir vandens ūkio ministerijoje, prisiminė, kad anuomet per metus būdavo skiriama 200 milijonų rublių arba – apie 1,6 milijardo litų šalies melioracijai. Tai – didžiuliai pinigai.
„Šiaulių hidroprojekto“ vadovas Kazys Tamulionis pastebėjo, kad Joniškio rajonas melioracijai tada gaudavo tiek lėšų per metus, kiek dabar visa Lietuva.
O Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininkas Jonas Račas lygino dabartinę Lietuvą su Baltarusija: pas mus per penkerius metus rekonstruota 5000 hektarų melioracijos sistemų, tuo tarpu, kaimyninėje šalyje – 481 tūkstantis hektarų.
Iškalbingi skaičiai
Joniškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Lelionis, dirbęs Joniškio MSV (Melioracijos statybos valdyba), pateikė iškalbingų skaičių. Rajono melioracijos įrenginių vertė seniau buvo 200 milijonų litų (dabar nusidėvėjus ji tesiekia 46 milijonus litų – aut. past.).
Sudėjus visas drenažo sistemas, rinktuvus rajone, jos sudarytų 46,7 tūkstančius kilometrų arba – daugiau negu aplink žemės rutulį. Joniškio rajono melioratoriai, tvarkę griovius, įrengė net 69 tiltus ir tai buvo ketvirta vieta respublikoje.
Dabar melioracijos padėtis – apverktina. Dar 2008 metais Joniškio rajonas šiai ūkio šakai gavo 2,1 milijoną, o šiemet – 850 tūkstančių litų.
Statė daugiabučius namus darbuotojams
Joniškio „melioratorių tėvui“ G. Zabarauskui visada rūpėjo žmonės, dirbę kartu. Jis galvojo, kaip į Joniškio MSV pritraukti jaunų specialistų.
Buvęs MSV direktoriaus pavaduotojas Sigitas Staškus pasakojo, kad jaunuoliai buvo siunčiami mokytis reikalingų specialybių, o kad grįžtų, galvota, kur juos apgyvendinti. Tad Joniškio MSV užsiėmė ir gyvenamųjų daugiabučių namų statyba. Pirmas 12 butų namas iškilo Žemaičių gatvėje. Į jį pretendavo tuometės rajono valdžios atstovai, tačiau G. Zabarauskas sugebėjo iškovoti 11 butų savo darbuotojams, o valdžiai atiteko tik vienas.
Vėliau daugiabučiai namai kilo kitose gatvėse, pradėjo kurtis Melioratorių kvartalas.
Dėmesys kultūrai ir sportui
G. Zabarauskas įvertino, kad daug dirbantiems žmonėms reikia ir kokybiško poilsio, kultūrinės atgaivos. Jo vadovaujamoje įmonėje, turėjusioje nuo 700 iki 800 darbuotojų, susikūrė moterų ansamblis, šokių kolektyvas, choras, įvairių sporto šakų komandos, buvo įrengta poilsiavietė „Elnių slėnis“.
Šioje įmonėje subrendo ir Krepšinio muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas, pats išleidęs daug knygų iš Joniškio krašto istorijos.
Joniškio MSV beveik dešimt metų mechanikos inžinieriumi dirbo buvęs rajono meras Romaldas Gadeikis, kuris ir vedė knygos pristatymo renginį.
Himnas savo kraštui ir žmonėms
Leidyklos „Šiaurės Lietuva“ vadovas docentas Stasys Tumėnas knygą pavadino himnu savo krašto žemei ir žmonėms, o tokio leidinio, pateikiančio krašto istoriją, pristatymą – išskirtiniu įvykiu. Autorius atliko metraštininko darbą.
„Gediminas Zabarauskas – pašėlęs Žiemgalių krašto patriotas, su meile pasakojantis apie pažadintą žemę, pakeistą Šiaurės Lietuvos kraštovaizdį. Be Joniškio melioratorių šios žemės nebūtų tokios derlingos, – sakė docentas Stasys Tumėnas. – Be to, G. Zabarauskui svarbi meilė žemei, gamtai. Knygoje rasime fotografiją, liudijančią, kaip 1975 metais buvo pakreipta Vilkijos upelio vaga, kad išsaugotų kelis vertingus medžius.“
Gediminą Zabarauską sveikino kolegos, žmonės, su kuriais jam teko bendradarbiauti.
Pabaigoje visi sugiedojo Joniškio melioratorių himną, kuriam 1976 metais žodžius sukūrė šviesaus atminimo Adolfas Guščinas, muziką – kompozitorius Algimantas Raudonikis.
Autorės nuotr.
UŽMOJAI: 80 metų knygos autorius Gediminas Zabarauskas sakė manęs parašyti 100–110 puslapių, o išėjo 190.
HIMNAS: Leidyklos „Šiaurės Lietuva“ vadovas docentas Stasys Tumėnas knygą pavadino himnu savo krašto žemei ir žmonėms.
LĖŠOS: Knygos autoriaus Gedimino Zabarausko (dešinėje) studijų bičiulis Edvardas Dervinskas priminė, kad sovietiniasi laikais per metus būdavo skiriama 200 milijonų rublių arba – apie 1,6 milijardo litų šalies melioracijai. Tai buvo didžiuliai pinigai.
ISTORIJA: Knygoje sudėta Joniškio rajono melioracijos istorija nuo 1956 iki 2014 metų.