Naujausios
Šiauliuose suskaičiuoti miesto dailės kūriniai
Dailės ekspertai: „Lapė“ – socialinis reiškinys
Šiauliuose baigti rikiuoti viešieji išoriniai dailės kūriniai jų priklausomybei nustatyti. Nuo dailės kūrinių atsijotos mieste pridygusios vadinamosios „skardos“. Iš jų tik garsiajai Viliaus Purono „Lapei“ padaryta išimtis: ji įvardyta socialiniu reiškiniu.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kas – Savivaldybės, kas – ne
Savivaldybės komisija, kurioje dirbo ir dailės ekspertai, baigė vertinti išorinius dailės kūrinius papildyti jų oficialiam sąrašui.
Pernai 50 išorinių dailės kūrinių buvo pripažinti Savivaldybės turtu.
Sulaukus kritikos, jog daug garsių miesto viešąsias erdves puošiančių kūrinių liko už borto, šį kartą sudaryti du sąrašai.
Viename įvardyti Savivaldybei priklausantys kūriniai, kitame – priklausantys valstybės įstaigoms ar privačios nuosavybės.
Komisijos vadovas Vaclovas Vingras, mero patarėjas, informavo, jog naujai įrašyti 45 kūriniai.
„Iš jų per dvidešimt – Savivaldybės, – sakė V. Vingras. – Tad Savivaldybei priklausys jau per 70 išorinių meno kūrinių. Tų, kurie yra Savivaldybės valdomoje žemėje ar ant mokyklų, darželių pastatų.“
„Lapė“ – menas ar ne?
Daugiausia ginčų kilo, kaip vertinti dizainerio Viliaus Purono iniciatyva sukurtą ir pastatytą „Lapę“. Prie Talkšos ežero ji pastatyta savavališkai – be oficialaus Savivaldybės leidimo.
Vertino kūrinius ekspertai – kūrybinių sąjungų miesto skyrių vadovai: architektas Šarūnas Sabaliauskas, dailininkas Ričardas Garbačiauskas, dizaineriai Giedrius Šiukščius ir Vilius Puronas, tautodailininkė Laima Kelmelienė, menotyrininkai Virginijus Kinčinaitis ir Vytenis Rimkus.
„Komisija nusprendė, jog metalo lankstiniai nėra laikytnii meno kūriniais, – sakė V. Vingras. – Ekspertai laiko, jog „Lapę“ galima įtraukti į dailės kūrinių sąrašą tik kaip socialinį reiškinį – privačia inciatyvą pastatytą didelio gabarito metalo lankstinį. Jis vienaip ar kitaip jau yra prigijęs.“
Tačiau kategoriškai atmestas kitas V. Purono iniciatyva pastatytas „lankstinys“ – „Penktasis kėlinys“ – prie arenos iškilusi krepšininko figūra. Ji turinti būti nukelta.
„Ekspertų nuomone, tai joks menas, kaip ir kitos skardinės reklaminės figūros ar šiukšliadėžės su šuniukais, – sakė V. Vingras. – Pats V. Puronas, aišku, yra kitokios nuomonės.“
Komisijos pirmininkas svarstė, jog galbūt reikia atskiro dizaino kūrinių sąrašo: „Juk tai irgi kūriniai – jie yra sukurti, miesto erdvėse pastatyti.“
Sąrašuose – garsūs kūriniai
Savivaldybės sąrašo kūrinių vertė dar bus nustatinėjama pasitelkus ekspertus.
„Jie bus įkainoti ir įteisinti miesto Tarybos sprendimu, – sakė V. Vingras. – Tada galima bus įvertinti ir jų priežiūros, restauravimo kaštus. O neduok Dieve, jeigu bus sužaloti, bus galima reikalauti žalos atlyginimo.“
Savivaldybės turtu bus įteisintas ne vienas žymus kūrinys. Tarp jų – Tremtinių kryžius Ginkūnų kapinėse, senųjų miesto kapinių vartai su G. Arlauskaitės-Vingrienės freskomis.
Taip pat J. Juchnevičiaus kaltiniai vartai bulvare, Rūdės ir Vilniaus gatvių sankirtoje. Šis kalvystės meno kūrinys pirmą kartą atrenkant išorinius dailės kūrinius buvo pamirštas – laikytas infrastruktūros objektu.
„Anksčiau laikėme, jog nereikėtų įrašyti į sąrašus kapinėse esančių paminklų, šį kartą padaryta išimtis Jovaro paminklui K. Donelaičio g. kapinėse“, – sakė darbo grupės vadovas.
Antrajame sąraše – tokie kūriniai, kaip „Aušros“ muziejui priklausanti Kazimiero Venclauskio skulptūra (skulptorius G. Lukošaitis), bulvarą puošiančios bankui priklausančios „Chimeros“ (skulptorius K. Kasperavičius), ant teismo pastato esanti „Temidė“ (skulptorius H. Orakauskas).
„Lapė“ – taip pat privačių kūrinių sąraše. Laikoma bendrovės „Elga“ nuosavybe.
Perims „Aušros“ skulptūrą
Tik dabar susigriebta, jog miestui nepriklauso Dalios Matulaitės sukurta skulptūra „Aušra“. Nors skulptūrai statyti buvo skiriama ir miesto lėšų.
Skulptūros savininkas yra statytojų komitetas. Todėl komisijai teko ją įrašyti į privačių kūrinių sąrašą.
Bet jau imtasi žygių perimti „Aušros“ skulptūrą Savivaldybės nuosavybėn. Šią savaitę nuspręsta komitetą likviduoti, likvidatoriumi yra paskirtas V. Vingras.
Sprendimą inicijavo miesto meras Justinas Sartauskas, pats buvęs statytojų komiteto nariu.
J. Sartauskas prisimena, jog komitetas buvo sukurtas generuoti lėšoms ir rūpintis statyba. Tuomet 50 tūkstančių litų skyrė Savivaldybė, o 55 tūksančius litų – rėmėjai.
„Aušros“ statytojų komitetui iš pradžių vadovavo Kultūros fondo Šiaulių skyriaus pirmininkas Hubertas Smilgys, o vėliau – Aleksandras Petrikauskas, Savivaldybės paveldosaugininkas. Pastarasis prieš keletą metų išėjo į pensiją, bet iki šiol buvo komiteto pirmininku.
V. Vingro teigimu, komiteto sąskaitoje dar yra likę per 1171 litą.
„Komitetas nusprendė tuos pinigus, jeigu jų nereikės išleisti dėl likvidavimo procedūrų, pervesti Kultūros fondui“, – sakė likvidatorius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KLAUSIMĖLIS: Komisija sprendė: „Lapė“ – menas ar ne?
PRIPAŽINIMAS: Dalios Matulaitės Šiauliams sukurta „Aušros“ skulptūra tik dabar pripažinta miesto viešuoju išoriniu dailės kūriniu – bet kol kas įrašyta į privačios nuosavybės kūrinių sąrašą.
