Naujausios
Trichineliozės židinys užminė mįslę
Trichineliozė Joniškio rajone užminė mįslę: atlikus pakartotinius tyrimus, veterinarijos gydytojo tikrintuose mėginiuose trichinelių nerasta, tačiau jų aptikta medžiotojų dar turėtoje šernų mėsoje ir rūkytoje dešroje.
Tyrimas tęsiamas, medžiotojai šešėlio kratosi. Abi pusės – ir medžiotojų būrelis, ir Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – neatmeta galimybės dėl įvykio kreiptis į prokuratūrą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Tiria speciali komisija
Joniškio vaistinėse šiomis dienomis šluojami vaistai nuo trichineliozės. Susirgo dešimt žmonių, įtariama, valgiusių rūkytos šernienos dešros.
Joniškio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Giedrius Kuolas iš trijų tarnybos specialistų sudarė komisiją atvejui tirti.
Paaiškėjo, kad 2013 metų gruodžio 21 dieną per planinę medžioklę Vilkiaušio miške „Žiemgalos“ būrelio nariai nušovė penkis šernus. Mėsos mėginiai buvo ištirti gydytojo Nerijaus Vaitkaus individualioje įmonėje Joniškyje. Juose užkrato nerasta.
Gruodžio 22-ąją medžiotojai laimikį pasidalino. 15 medžioklėje dalyvavusių žmonių liudija, kad jiems atiteko po 8–10 kilogramų mėsos.
Pirmasis trichinelioze susirgęs asmuo buvo užregistruotas vasario 6-ąją. Tai – „Žiemgalos“ medžiotojų būrelio vadovas Raimondas Motuzas.
Vyriškis komisijai paaiškino nesąs tikras, ar užkratas galėjo patekti iš gruodžio 19-ą, ar iš gruodžio 21-ą dieną vykusios medžioklės metu nušautų šernų mėsos.
Vienur užkratas yra, kitur ne
Atliktas pakartotinis tyrimas, per kurį patikrinti minėtų abiejų dienų medžiotojų nušautų šernų kontroliniai mėginiai, tirti veterinarijos gydytojo Nerijaus Vaitkaus individualioje įmonėje, bei likusi pas medžiotojus rasta mėsa. Mėginius tikrino Nacionalinio maisto rizikos vertinimo instituto (NMRVI) Šiaulių skyrius.
Paaiškėjo, kad gruodžio 21-osios dienos mėginiuose, du mėnesius saugomuose veterinarijos įmonėje, trichinelizės užkrato nėra. Tačiau užkratas rastas medžiotojų iš šernienos gamintoje rūkytoje dešroje bei dar likusioje mėsoje.
Surinkti daugiau kaip 38 kilogramai mėsos su galimu užkratu išvežti utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Paaiškinimuose yra neatitikimų
Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Giedrius Kuolas sako, kad nustatyti neatitikimai medžioklėje dalyvavusių būrelio narių liudijimuose. Sutampa duomenys, kas mėginius pristatė į veterinarijos kabinetą, tačiau nesutampa, kas juos paėmė. Taip pat medžiotojai skirtingai įvardina šernų amžių ir svorį.
Į klausimą, gal medžiotojai tiksliai nebepamena detalių, nes medžioklė vyko prieš pusantro mėnesio, ir nušauti buvo ne vienas ar du, bet penki šernai, Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Giedrius Kuolas negalėjo atsakyti.
Pasak jo, tyrimas dar tęsiamas, o „kaltininkas arba tas, kuris paėmė ir pristatė mėginiui mėsą, arba tas, kas tyrė“. Kol kas šešėlis krenta „Žiemgalos“ būreliui.
Medžiotojai šešėlį gena į šalį
„Žiemgalos“ medžiotojų būrelio vadovas Raimondas Motuzas vakar „Šiaulių kraštui“ teigė, kad įtarimų negali būti, visada tiriama visų sumedžiotų šernų mėsa.
„Mėginyje užkrato nebuvo. Vadinasi, jis iš dangaus nukrito?“ – ironizavo R. Motuzas.
Vyras sakė neatmetąs galimybės dėl įvykio kreiptis į prokuratūrą, nes dabar akmuo metamas į medžiotojų daržą, o tarp jų pačių nemažai susirgusių.
Anot R. Motuzo, nė vienas žmogus nerizikuos savo ir artimųjų sveikata ar net gyvybe valgydamas netikrintos mėsos.
Apie tai, kad paaiškėjus įvykio detalėms galbūt kreipsis į prokuratūrą, užsiminė ir Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
Reikia Šerloko Holmso
Šernieną tikrinęs veterinarijos gydytojas Nerijus Vaitkus juokavo, kad tik Šerlokas Holmsas dabar galėtų nustatyti, kas kaltas.
„Per mano ketverių metų darbo praktiką klaidų nebuvo. Jei tyrimas rodydavo, kad trichinelių mėsoje nėra, niekas ir nesusirgdavo. Klastoti duomenis gal būtume suinteresuoti tik norėdami kuo greičiau užsidaryti ir nutraukti veiklą,“ – teigė N. Vaitkus.
Nemato tikslo meluoti
Joniškio medžiotojų ir žvejų būrelio medžioklės žinovo Sigito Šimkevičiaus nuomone, medžiotojams slėpti nušautą šerną nėra prasmės. Už tokį poelgį gresia 5000 litų bauda.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros vedėjas Romas Baltramaitis irgi įsitikinęs, kad medžiotojai neturėjo tikslo meluoti apie laimikio kiekį.
Pasak jo, šernų medžioklei licencija nereikalinga, nušautas gyvūnas tik pažymimas medžioklės lape. Ypač kilus ažiotažui dėl afrikinio kiaulių maro, šių žvėrių medžioklė netgi skatintina, jokių apribojimų nėra.
Tad kol kas trichineliozės židinio atsiradimo istorijoje daug klaustukų.
Užsikrėtusių laukinių gyvūnų daugėja
Pasak Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos inspektorės Reginos Liudvinaitienės, nuo 2004 iki 2009 metų Joniškio rajone trichineliozės registruota nebuvo. 2009 metais užfiksuotas vienas šernų užsikrėtimo trichinelėmis atvejis.
Pastaruoju metu užsikrėtusių laukinių gyvūnų skaičius kasmet didėja. 2013 metais Joniškio rajone dėl trichineliozės ištirtos 324 kiaulės, iš jų dviems nustatytos Trichinella lervos ir 530 šernų, iš kurių 4 buvo užsikrėtę minėtomis lervomis.
Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės.
Žmonės užsikrečia vartodami žalią ar per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra trichinelių lervų.
Lietuvoje žmonės trichinelioze dažniausiai užsikrečia nuo kiaulienos ir šernienos. Užsikrėtus pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir patekusių lervučių gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo.
Autorės nuotr.
NEATITIKIMAI: Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Giedrius Kuolas sako, kad medžiotojų paaiškinimuose yra neatitikimų.
SUSIRGIMAS: Lietuvoje žmonės trichinelioze dažniausiai užsikrečia nuo kiaulienos ir šernienos.