Naujausios
Kodėl Kelmės rajonas neišbrenda iš atsilikimo pelkės?
Bankų ir kitų šalies ekonomistų atliekamos analizės rodo, jog Kelmės rajonas niekaip neišbrenda iš probleminių teritorijų pelkės ir neišauga iš atsiliekančio rajono marškinių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kelmiškiai pradelsė mažiausiai skolų
Vienintelė gera naujiena ta, kad Kelmės rajone vienam gyventojui tenkanti pradelstų skolų suma yra pati mažiausia šalyje. Ji siekia 3556 litus.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė sako, jog tai galėtų būti sektinas pavyzdys kitoms šalies savivaldybėms, kuriose, augant gyventojų pajamoms, prieaugis dažniausiai yra iššvaistomas, o ne panaudojamas susikaupusioms skoloms grąžinti.
Pavyzdžiui, Pakruojo rajono savivaldybėje skolininkų ne tiek daug, tačiau vidutinė pradelsta suma 2014-ųjų pradžioje siekė 9605 litus.
Atsigavimo ženklų nematyti
Tačiau šie skaičiai gali rodyti ir tai, kad kelmiškiai taupūs ir stengiasi grąžinti skolas laiku, nes turi mažiau ateities vilčių.
Asmeninių finansų instituto jau ketvirtus metus atliekama analizė rodo, jog Kelmės, Akmenės ir Pasvalio rajonai kasmet vis labiau atsilieka. Šiauliuose ir Panevėžyje jaučiami ekonomikos atsigavimo ženklai. Rajonų savivaldybėje gyvenimas menkai juda į priekį.
Kelmėje šiek tiek augo užsienio investicijos. 2012 metais vienam gyventojui teko 265 litai investicijų, 2013 metais – 366 litai. Šalyje vienam gyventojui teko vidutiniškai 13984 litai užsienio investicijų.
Tai lemia ir aukštą nedarbo lygį. Jis siekia 17,8 procento. Vadinasi, kas šeštas darbingo amžiaus Kelmės rajono gyventojas neturi darbo. Šalyje vidutinis nedarbo lygis – 10,9 procento.
Nedarbas skatina tarptautinę ir vidinę emigraciją. Tūkstančiui rajono gyventojų tenka 13,9 emigranto. Dėl vidinės emigracijos nuo tūkstančio rajono gyventojų nubyra po 19,4 žmogaus.
Atlyginimas – mažas, mokesčiai – dideli
Vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų trečiąjį ketvirtį rajone siekė 1462 litus. Tai yra keliais šimtais mažiau už vidutinį šalies atlyginimą. Lietuvoje vidutinis atlyginimas 1784 litai.
Vidutinė senatvės pensija Kelmės rajone siekia tik 725 litus, šalyje – 822 litus.
Už šilumos kilovatvalandę kelmiškiai moka 24,34 cento ir užima 19 vietą tarp 60 šalies savivaldybių. Pagal mokesčio už karštą vandenį tarifą kelmiškiai devintieji šalyje.
Už šalto vandens kubinį metrą kelmiškiai moka daugiau negu šalies vidurkis ir užima 43 vietą.
Iš tūkstančio gyventojų 81,6 gauna kompensaciją būstui išlaikyti.
Iš tūkstančio moksleivių 385 gauna nemokamą maitinimą. Pagal šį rodiklį Kelmės savivaldybė užima paskutiniąją 60-ąją vietą iš visų savivaldybių. Mat šalyje vidutiniškai iš tūkstančio moksleivių nemokamą maitinimą gauna 179.
Meras – paskutiniame dešimtuke
Padėtį šiek tiek gelbsti smulkieji verslininkai. Per praėjusius metus žmonių, dirbančių su verslo liudijimais, šiek tiek padaugėjo. Užpernai tūkstančiui gyventojų teko beveik 20 dirbančių su verslo liudijimais, pernai – 22,3.
Tačiau kai kurie faktai rodo, kad rajono valdžia nepadeda, o kartais trukdo vietos verslui. Pavyzdžiui, siekis iškelti dėvėtais drabužiais prekiaujančius žmones iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančio turgelio, motyvuojant tuo, kad jie kenkia miesto įvaizdžiui.
„Veido“ žurnalo skelbiamuose rajonų merų reitinguose Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis – paskutiniajame dešimtuke. Tarp 60 savivaldybių merų jis 51-asis. Beje, užpernai V. Andrulis buvo dar žemesnėje – 59 vietoje. Taigi, pakilimas į paskutiniojo dešimtuko pradžią jau yra pasiekimas.
Gali būti, jog mero reitingas neaukštas dėl to, kad jis dar neseniai dirba.
Tačiau daug reikšmės turi ir socialinė rajono padėtis, dėl kurios sparčiai mažėja gyventojų. Vien per praėjusius metus rajonas sumažėjo 778 gyventojais.
Autorės nuotr.
SUNKUMAI: Kelmės rajono merui Vaclovui Andruliui sunku išvesti Kelmės rajoną iš užsitęsusios krizės, kurią lėmė ir ankstesnių rajono vadovų darbas. Čia nėra pramonės įmonių, įtempta socialinė padėtis. Daug senų ir socialiai remtinų žmonių.
ŽENKLAI: Net iškabos ant pastatų rodo būtent atsilikusio rajono prioritetus.
KLAUSIAME
Ar jaučiate, kad gyvenate atsilikusiame rajone? Ką daryti, kad sparčiau eitume į priekį?
Justina VIRŽINTIENĖ, Budraičių kaimo gyventoja, pensininkė:
– Tikrai to nejaučiu. Mūsų rajone yra daug gerų dalykų. O labiausiai patinka aktyvūs, mąstantys žmonės. Skaitau apie juos „Kelmės krašte“ ir džiaugiuosi. Valdžia galėtų pasinaudoti jų potencialu.
Deja, valdininkai elgiasi atvirkščiai – atvažiuoja į kaimą perskaityti savo ataskaitų. Kol visi išsispavėduoja, praeina daug laiko. Žmonėms pasisakyti paliekamas tik trupinys minutės. Nespėja nė dorai išsižioti. Pasigyrę nuveiktais darbais, jie jau skuba, lekia.
O problemų daugybė. Žmonėms dėl jų skauda. Nori apie tai pasikalbėti su valdžia, kuri turi galimybių tas problemas išspręsti. O jie mums atveža ataskaitas. Mes neprašome jų jokių ataskaitų. Geriau išklausytų žmonių ir į užrašų knygutes užsirašytų, ką jie sako.
Viskas skambiai įvardijama, sudėtingai piešiama, o iš tikrųjų gyvenimas labai paprastas ir daugybę socialinių problemų būtų galima labai paprastai išspręsti. Pavyzdžiui, kaip kaimo žmogui nuvažiuoti pas daktarą, kai nėra autobusų, kaip išsidirbti savo žemės sklypelį.
Būtumėm turtingesni, jeigu nepaliktumėm miške pūti nuvirtusio medžio. Galėtų pašalpas gaunantys jį nupjauti. Ir kaimo žmonės neprašytų pašalpų, jeigu jiems būtų sudarytos sąlygos kad ir mažuose ploteliuose ūkininkauti. Kad kas nors pasirūpintų, kur parduoti užaugintą perteklinę produkciją. Ir dabar yra kaime žmonių, kurie užaugina burokėlių, morkų daugiau, negu pačių šeimai reikia. Tarybiniais laikais buvo paruošų kontoros. Ten supirkdavo kad ir po kelis kilogramus žmonėms atlikusių daržovių.
Dabar tokių kontorų nėra, bet Savivaldybėje yra Žemės ūkio skyrius. Galėtų pasukti galvą.
Į kaimą turėtų ateiti mažoji mechanizacija. Maži traktoriukai, žemės įdirbimo agregatai, kad mažus sklypelius turintys žmonės galėtų juos įdirbti. Dabar tokius tematome tik užsienietiškuose filmuose.
Jeigu jau nenusipelnėme mažosios technikos, seniūnijos galėtų šią problemą išspręsti kitaip. Yra daug gabių, bet įgūdžius jau prarandančių pašalpininkų. Jie gali vairuoti automobilius, žemės ūkio techniką.
Seniūnija galėtų sudaryti žemės ūkio technikos mini parką – nupirkti kad ir senų rusiškų traktorių. Žmonėms įdirbtų žemę. Jie sumokėtų. Ir pašalpininkų būtų mažiau, ir seniūnijos biudžetas pasipildytų.
Tuos automobilius, kuriuos nurašo, nes seniūnams per prasti, galėtų palikti kaimų bendruomenėms. Įdarbintų kokį vairuotoją. Jis už mokestį galėtų vežioti kaimo gyventojus pas daktarą, į parduotuvę, į giminių laidotuves. Dabar Raseiniuose mirė žmogaus pusbrolis. Nėra kuo į laidotuves nuvažiuoti.
O dėl atsilikimo, nemanau, kad situacija mūsų rajone labai skiriasi nuo kitų rajonų. Šiandien važiavau į Šiaulius pro Radviliškio rajoną. Ten irgi tuščios trobelės pajuodusiais langais, tušti tvartai be gyvulio.
Idelfonsas PETKEVIČIUS, Kerkasių žemės ūkio bendrovės pirmininkas:
– Apie tai negalvoju. Kartais nuvažiavęs į Raseinius pajaučiu, jog ten viskas kitaip, daugiau žmonių turi darbo privačiame sektoriuje, puikūs keliai, geresnis žmonių užimtumas, tvarkingesni kaimai.
Tačiau didelio diskomforto nejaučiu dėl to, kad gyvenu Kelmės rajone. Juolab kad Kelmė irgi tvarkosi. Yra miestų, kurie atrodo žymiai prasčiau už Kelmę.
Manau, kad nesėkmė užkoduota pačiame žmonių mąstyme. Pas mus labai daug provincialumo. Vienas žmogus, kas jis bebūtų – meras ar kitas valdininkas –rajono iš atsilikimo neištemps.
Tame procese turi dalyvauti daug žmonių. O meras turėtų juos suburti. Nežiūrėdamas, kairysis jis ar dešinysis, politikas ar ne politikas. Nereikia skaidyti. Reikia vienyti. Panaudoti kiekvieną iniciatyvų žmogų. Jį vertinti ir gerbti. Jo išklausyti.
Ir į darbą savivaldybėje bei kitose biudžetinėse įstaigose žmones reikėtų priimti ne pagal partiškumą, giminystę ar pažintį, o pagal kompetenciją.
Valerija PUIŠIENĖ, Kelmės J. Graičiūno gimnazijos mokytoja metodininkė:
– Man patinka gyventi Kelmėje. Tyku. Ramu. Tačiau nerimą kelia jaunimo situacija. Visos jaunimo programos – tik dėl akių. Jos praktiškai neveikia. Nepritraukiamos investicijos. Nekuriamos darbo vietos.
Dirbdama mokykloje pastebiu, kaip metai iš metų mažėja vaikų motyvacija mokytis. Neturėdami darbo jų tėvai išvažiuoja į užsienį. Uždirbę pinigų, sumoka vaikams savotišką išpirką už dėmesio stoką. Nuperka keturratį. Vaikas su tuo keturračiu ir duodasi. Mokytis nėra kada. Trokšta tik kuo greičiau pratempti tuos mokyklinius metus ir pats išvažiuoti į užsienį. Žino, kad kai baigs mokyklą tėvai jį pasiims. Nėra motyvacijos ko nors siekti čia, Lietuvoje.
Matau ir kitą tendenciją. Gabūs universitetuose besimokantys vaikai grįžta namo ir sako: „Kaip gera Kelmėje.“ Jie baigę mokslus gal ir grįžtų. Bet čia nėra ką veikti. Darbo nėra. O jaunam žmogui reikia kurti savo gyvenimą.
Kartais galvoju, kas galėtų išspręsti šitas problemas, kurios, mano manymu, daug prisideda prie rajono atsilikimo. Juk būtų daugiau jaunų žmonių, būtų daugiau ir gyvybės, iniciatyvos.
Prieinu vis prie tos pačios išvados – dėl rajono gerovės turi stengtis rajono valdžia. Kas gi daugiau? Iš Vilniaus niekas čia neatvažiuos ir nepadiriguos mums, kaip tai daryti. Juk kiti rajonai, turėdami panašias sąlygas, sparčiau eina į priekį.
Mūsų rajone žmonės, atėję į valdžią, tarsi užsideda karūnas. Jiems reikia pagarbos, dėmesio. Jeigu to negauna, prasideda intrigėlės. Energija nukreipiama ne ten, kur reikėtų.
Aišku, negalima visko suniekinti. Gražėja gatvės, namai, renovuojami daugiabučiai. Tačiau tai tarnauja tik įvaizdžiui ir išsprendžia tik menką dalelę socialinių problemų.
Arnas ARLAUSKAS, Kelmės kultūros centro direktorius:
– Žiūrint, kuo matuosi atsilikimą. Ar pinigais, ar dvasiniais dalykais. Daugmaž visi rajonai turi panašius šansus. Viskas priklauso nuo požiūrio ir potencialo. O su požiūriu ir potencialu Kelmėje bėda.
Ta bėda tęsiasi nuo 1990 metų. Atsilikimą aiškiausiai pademonstruoja valdžios požiūris į kultūrą. Galim sueiti į nešildomą kultūrkę. Galim pasėdėti koncerte ar spektaklyje su paltais. Per visus tuos istorinius kataklizmus kultūra dažniausiai atsidurdavo užribyje.
Dabar jau turėtume sakyti, kad gerai. Kultūros centras renovuojamas. Šildomas. Atnaujinti miesto šaligatviai. Lygiai nutinkuotos namų sienos.
Tačiau vien tuo matuoti rajono pažangą ar atsilikimą būtų primityvu. Labai daug atsilikimo mūsų viduje. Atsilikimas nėra geografinė kategorija. Tai vidinė būsena. Iš mūsų dūšios dar tebekyšo plūgas. Kaip begražintume namus ir šaligatvius, jo niekur nepaslėpsi.