Naujausios
Akmenės rajonas Šiaulius lenkia vidutiniu atlyginimu
Šiauliečiai ir Šiaulių rajono gyventojai galėtų būti pavyzdys kitiems, nes per praėjusius metus sumažino skolų naštą, nors uždarbiu pasigirti negali. Šiauliuose vidutinis darbo užmokestis – tik penkioliktas šalyje – 1600 litų per mėnesį, atskaičius mokesčius. Šiuos duomenis vakar pristatė „Swedbank“.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Regioniniai skirtumai nemažėja
"Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė patvirtino, kad regioniniai skirtumai Lietuvoje per metus nesumažėjo. Tai akivaizdu, palyginus skirtingų regionų namų ūkių finansinę situaciją.
Panevėžyje vidutinis darbo užmokestis pernai buvo devintas pagal dydį šalyje, o Šiauliuose – tik penkioliktas ir siekė 1600 litų per mėnesį, atskaičius mokesčius. Net Akmenės rajone vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis nei Šiauliuose – į rankas siekė 1695 litus. Tai vis dėlto mažiau už šalies vidurkį, kuris siekia 1784 litus į rankas.
Mažiausiai Šiaulių apskrityje uždirba Radviliškio rajono gyventojai – per mėnesį vidutiniškai 1363 litus, Kelmės rajono – 1462 litus, Joniškio rajono – 1484 litus.
Pernai didžiausias nedarbas buvo Kelmės ir Akmenės rajonų savivaldybėse – 17,8 ir 17,7 procento, mažiausias Šiauliuose – 8,7 procento.
Šiaulių apskrities rajonuose išlieka ir vienas mažiausių šalyje ūkio subjektų skaičius, todėl tokia situacija skatina gyventojus išvykti iš šalies. Šiaulių miestas – vienas iš emigracijos lyderių. Pernai iš 1000 šiauliečių emigravo 20. Tiesa, sugrįžtančių iš emigracijos skaičius Šiauliuose buvo vienas didžiausių – grįžo 13 iš 1000 šiauliečių.
Investicijomis sužibėjo Pakruojis
„Swedbank“ duomenimis, Pakruojo rajone pernai daugiau nei penktadaliu išaugo tiesioginės užsienio investicijos. Ir, nors patys gyventojai nėra verslūs, jų užimtumas gana didelis, o vidutinis atlyginimas – 19-as šalyje ir siekia 1572 litus į rankas per mėnesį.
Tiesioginės užsienio investicijos augo ir Kelmės bei Radviliškio rajonuose, O. Bložienės nuomone, tai gali palankiai paveikti ir šių rajonų darbo rinką.
Skolininkų skaičius išaugo
„Swedbank“ duomenimis, šalyje neliko nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo absoliučiai visose savivaldybėse.
Akmenės rajone pradelsusių sumokėti skolas asmenų skaičius siekė beveik 4500, o tai sudaro net ketvirtadalį rajono gyventojų. Pakruojo rajone skolininkų ne tiek daug, tačiau didelė vidutinė pradelsta suma, 2014 metų pradžioje siekusi 9605 litus.
Kelmės rajone vidutinė pradelsta suma – viena mažiausių šalyje – 3556 litai. Šiaulių miesto ir rajono gyventojų skolos sumažėjo. Tai galėtų būti sektinas pavyzdys kitoms šalies savivaldybėms, kuriose, augant gyventojų pajamoms, prieaugis dažniausiai yra iššvaistomas, o ne panaudojamas skoloms grąžinti, mano O. Bložienė.
Turi, bet nemoka išsaugoti
Šiaulių apskrities gyventojai šalies bankuose yra sukaupę rekordiškai daug santaupų – beveik 1,87 milijardo litų. Daugiau nei pusę šios sumos sudaro Šiaulių miesto gyventojų lėšos.
„Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius atkreipia dėmesį, kad gyventojai turėtų rūpintis, kaip išsaugoti santaupų vertę.
Jis prisiminė tikrą atvejį, kai pagyvenusios moters į banką atnešti banknotai tiesiog sutrupėjo, nes ilgą laiką buvo laikomi stiklainyje.
„Sunkmetis gyventojus išmokė finansinės drausmės, bet „neįdarbindami“ santaupų žmonės kasmet praranda dalį jų vertės“, – sako L. Grinevičius.
„Tarkime, jei 2006 metais „juodai dienai“ buvote sutaupęs 10 tūkstančių litų ir juos laikėte savo banko sąskaitoje ar namuose po čiužiniu, tai šių metų pradžioje jų vertė tebus kiek daugiau nei 7 tūkstančiai litų. Nors ir tebeturėsite tuos pačius 10 tūkstančių litų, tačiau dėl paaugusių kainų šiandien už juos galėsite įsigyti kur kas mažiau. Pasyviai laikomos santaupos minėtu laikotarpiu spėjo nuvertėti apie 25 procentus“, – pabrėžia „Swedbank“ ekspertas.
Banko duomenimis, populiariausios priemonės santaupų vertei išsaugoti Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje šalyje, yra terminuotieji indėliai.
Kaip sukaupti finansinį rezervą?
Rekomenduojamas finansinis rezervas turėtų būti ne mažiau kaip šešių mėnesių pajamų dydžio. Patariama kas mėnesį atsidėti po 10 procentų gaunamų pajamų. Šiaulių apskrities gyventojas tam tikslui kas mėnesį turėtų atsidėti po 155 litus. „Taip kaupdamas po penkerių metų šiaulietis jau turės finansinę pagalvę“, – patarė „Swedbank“ atstovas.
Nors pagal namų ūkių taupymo apimtis Lietuva pasiekė savo rekordą, tačiau nuo ilgametes taupymo ir investavimo tradicijas turinčių Europos šalių pagal šį rodiklį atsilieka.
Lietuvoje namų ūkių sukauptos santaupos sudaro apie 44 procentus bendrojo vidaus produkto, o ES vidurkis siekia 174 procentus, Centrinės ir Rytų Europos – 66 procentus BVP. Tiesa, kaimyninių šalių rodikliai yra panašūs į Lietuvos: Estijos gyventojų santaupų suma siekia 44 procentus šalies BVP, Latvijoje ji dar mažesnė – tik 35 procentai.
Jono TAMULIO nuotr.
SKIRTUMAI: „Nors regionuose ekonominių skirtumų augimas sulėtėjo, tačiau regioninė atskirtis liko“, – apibendrino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
KRITIKA: „Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius kritikavo tuos, kurie pinigus laiko kojinėje ar einamojoje sąskaitoje, jų „neįdarbindami“.
Vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, 2013 m.
Šiauliuose – 1600 Lt
Akmenės rajone – 1695 Lt
Pakruojo rajone – 1572 Lt
Joniškio rajone – 1484 Lt
Kelmės rajone – 1462 Lt
Šiaulių rajone – 1416 Lt
Radviliškio rajone – 1363 Lt
Šalyje – 1784 Lt
„Swedbank“ inf.
