Naujausios
Nauja tvarka – mažiau pašalpų gavėjų
Spęsti, kam reikia pašalpų, kam nereikia, patikėta seniūnijoms, kurios yra arčiausiai žmonių. Sudarytos komisijos iš seniūnijų darbuotojų, seniūnaičių, bendruomenių pirmininkų, visuomenės atstovų.
Persijojus pašalpų gavėjus, iš paramos gyvenančių mažėja. Tačiau kai kurie komisijos nariai abejoja, ar lazda neatsisuks antru galu.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
„Jaučiuosi kaip perlietas šaltu vandeniu“
Taip savo savijautą po komisijos, sprendžiančios, kam skirti, kam neskirti pašalpas, posėdžio apibūdino Kelmės rajono Pašilės seniūnaitis Marijus Čekavičius.
„Čia jau ne vergovinė santvarka, o genocidas“, – sakė M. Čekavičius.
Seniūnaitis sutinka, jog pašalpomis kai kurie žmonės piktnaudžiavo. Bet šiandieninė tvarka, kai norėdamas gauti pašalpą žmogus turi sumokėti per daugelį metų susikaupusias kelių tūkstančių litų skolas už šiukšles, nors neturėjo net konteinerio, prilygsta žudymui. Ir jokio senaties termino čia nėra.
M.Čekavičių piktina ir tai, kad maisto talonais pašalpą gaunantis žmogus negali tų produktų pirkti savo kaimo parduotuvėje. Turi būtinai važiuoti į Kelmę ir maistą pirkti viename dideliame prekybos centre.
„Iš Pašilės važiuodamas į Kelmę žmogus vien kelionei autobusu turi išleisti 22 litus iš tos menkos socialinės pašalpos. Iš Vašilėnų atvažiuoti į Kelmę dar brangiau, – piktinosi M.Čekavičius. – Be to, ir autobusų beveik nėra. Būna atvejų, kad nuo Kražių žmogus su pirkiniais 11 kilometrų eina pėsčias. Juk kitas varguolis ir dviračio neturi. Kodėl nesudaromos sąlygos maistą pirkti vietos parduotuvėse? Ir vietos prekybininkams būtų daugiau naudos, ir žmogus sutaupytų. Kodėl vienam prekybos centrui suteikiamas monopolis?“
Tai, kad žmonės iš pradžių nuskurdinti, guosti pašalpomis, o dabar iš daugelio atims ir pašalpas, M. Čekavičius prilygina įjungtam ardos mechanizmui. „Kaip degradavo Lietuvos valdžia. Tai jau virš parazitavimo.“
Darbas prilygsta javapjūtei
Seniūnijų socialinių darbuotojų darbas šiuo metu prilygsta javapjūtei. Kai kurioms tenka dirbti ir šeštadienį. Reikia priimti žmonių prašymus. Po to aplankyti kiekvieną šeimą. O šeimų didesnėse seniūnijose po 60 ir daugiau. Lankantis namuose surašomi buities tyrimo aktai. Po to šeimos kviečiamos į komisijos posėdį, kuriame sprendžiama, skirti ar neskirti pašalpą.
Antai Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje gruodį prašymus dėl pašalpų pateikė 38 gyventojai. Sausį prašymų padvigubėjo, nors ir sugriežtintos pašalpų skyrimo taisyklės.
Kad iš jų labai daug atsijos, seniūnijos darbuotojos nesitiki. Gruodį atsijotas tik vienas kitas.
Mat nemažai nuveikta jau ir praėjusiais metais. Iš pogrindžio ištraukti visi sugyventiniai, uždarbiaujantys užsienyje, o Lietuvoje vaidinantys pašalpininkus.
Panaši situacija ir Tytuvėnų mieste. Gruodžio mėnesį pašalpos negavo tik keli iš prašiusiųjų. Šiandien visą dieną vyks komisijos posėdis. Į jį pakviesta pusšimtis pašalpas norinčių gauti tytuvėniškių. Kiekvienam paskirtas laikas, kada turi ateiti.
Žmonės susipranta patys
Pakražančio seniūnijoje gruodžio mėnesį dėl pašalpų buvo pateikti 44 prašymai. Tačiau 13 žmonių susiprato ir nė neatėjo į svarstymą. Sausio mėnesį pateikti 38 prašymai.
Pasak seniūnijos darbuotojų, su pašalpos prašytoju kalbamasi jau tuomet, kai jis atneša prašymą. Nedidelėje kaimiškoje seniūnijoje žmonės vieni kitus gerai pažįsta. Pavyzdžiui, žino, jog jauna šeima gyvena pas seną neįgalią mamą ir ūkininkauja. Tik ūkis mamos vardu. Todėl šeima galėdavo pretenduoti į pašalpas. Kai sužino, jog pašalpa bus skiriama ne vien pagal pateiktus dokumentus, bet ir pagal praktinę situaciją, žmonės nebeprašo pašalpų.
Kai kurie jauni seniūnijos gyventojai taip pat supranta, jog privalo ieškoti darbo. Tačiau reikia lėšų ir pasiruošti darbui. Vienas jaunas vaikinas norėtų dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Bet reikia pinigų teises išsilaikyti. Ieško tokio darbdavio, kuris sumokėtų už mokslą, o po to vaikinas atidirbtų.
Tokius ketinimus galima paremti. Komisija net pataria jauniems žmonėms. Pavyzdžiui, komisijai priklausantis Kelmės pašto viršininkas Z. Gaidauskas vienai merginai pasiūlė ateiti į pokalbį dėl darbo.
„Nepaliekame be paramos mažų vaikų, – sakė seniūnijos socialinė darbuotoja E. Kasparavičienė. – Tik siūlome mamoms panaudoti visas kitas galimybes. Pavyzdžiui, prisiteisti iš vaikų tėvo alimentus. Įpareigojame per porą mėnesių kreiptis bent į advokatą.
Jei žmogus įsiskolinęs už šiukšles arba žemės mokestį, kad gautų pašalpą, privalo nueiti į Vietinį ūkį arba Mokesčių inspekciją, sumokėti bent penktadalį įsiskolinimo, paprašyti, kad kitą skolą išdėstytų dalimis.“
Autorės nuotr.
POZICIJA: Pašilės seniūnaitis Marijus Čekavičius, priklausantis Kražių seniūnijos pašalpų skyrimo komisijai, pasiruošęs kovoti, kad nebūtų skriaudžiamas jau ir taip nuskurdintas kaimo žmogus.
SKURDAS: Iki šiol pašalpomis piktnaudžiaudavo nelegalių pajamų turintys žmonės. Sugriežtinus pašalpų skyrimo tvarką, piktnaudžiavimo pavyks išvengti. Tačiau, ar kitu lazdos galu nebus smogta ir patiems skurdžiausiems žmonėms, verčiant juos sumokėti už šiukšles ir kitus įsiskolinimus.
PINIGAI: Socialinė pašalpa 350 litų. Ji turi atitekti tik tam, kam labiausiai reikia.