Naujausios
Sausio 13-oji neišblėso iš atminties
Žagarės Sąjūdžio inicatyvinės grupės narė Valerija Normantienė Sausio 13-ąją ir prabėgus 23 metams prisimena lyg tai būtų buvę vakar. Tąsyk moteris su būriu rajono atstovų stovėjo prie Parlamento ir girdėjo Vilniaus grindiniu riedančių tankų vikšrų dundėjimą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Tankų žlegsėjimas
Valerija Normantienė pasakoja, kad Vilniuje ji buvo nuo sausio 7-osios. Moteris eidavo prie Parlamento budėti su kitais žmonėmis. Jautėsi vieningumo, ryžto ir vilties atmosfera.
Sausio 13-osios naktį žagarietė prisimena kartu su prie Parlamento budėjusia minia girdėjusi Vilniaus gatvių grindiniu žlegsinčius tankų vikšrus. Žmones apėmė baimė, visi aptilo, susikaupė. Tačiau, nors Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ragino vežti vaikus namo ir suaugusiems trauktis toliau, minia nesiskirstė. Visi meldėsi, ramino vieni kitus.
„Pamenu, kaip buvo prašoma atsitraukti nuo Parlamento pastato, nes jei šaudys, didelių langų stiklai krisdami gali rimtai sužaloti. Niekas nemanė, kad gali šaudyti tiesiai į žmones, dar negalėjome tuo patikėti,“ – pasakojo Valerija Normantienė.
Gailisi nesurašiusi vykusiųjų
Grįžusi namo žagarietė su vyru ėjo budėti prie vietos pašto. O po trijų dienų vėl su būriu miesto ir aplinkinių kaimo bei Joniškio gyventojų išvyko į žuvusiųjų per Sausio 13-ąją laidotuves.
Atvykę į Vilnių jie nuskubėjo prie televizijos bokšto. Ten dar tebestovėjo sovietiniai tankai ir jauni kareiviai tarsi juokaudami sukiojo jų vamzdžius priešais ateinančius žmones.
Prie bokšto jie nepriėjo. Žvakutes uždegė ir gėlių padėjo prie tvoros.
Dabar Valerija Normantienė sako labai apgailestaujanti, kad anuomet nesurašė, nesuregistravo visų žmonių, važiavusių autobusais iš miesto ir apylinkių į Vilnių budėti. Nesvarbu, kad jie nežuvo, nebuvo sužeisti, bet vyko į nežinomybę ir buvo pasiryžę kovoti už laisvę bei aukotis.
„Dabar tie žmonės, kurie važiavo budėti, beveik neprisimenami, per renginius neapdovanojami jokiomis nominacijomis ar kitaip nepagerbiami,“ – teigia V. Normantienė.
Tačiau į ateitį ji sako norinti žvelgti optimistiškai ir cituoja V. Landsbergio žodžius: „Ir sausį žydi gėlytės“.
Autorės nuotr.
PRISIMINIMAS: Sausio 13-osios naktį Valerija Normantienė prisimena kartu su prie Parlamento budėjusia minia girdėjusi Vilniaus gatvių grindiniu žlegsinčius tankų vikšrus.