Naujausios
Slidinėjimo instruktorius: „Visur profesionalu nebūsi“
„Robinzonas“, UAB „Robinzonada“ vadovas, multisportininkas ir slidinėjimo instruktorius 36 metų kaunietis Linas SAMAŠKA sako, kad nusipirkti slides neužtenka. Tam, kad išmoktum taisyklingai slidinėti, reikia kelerių metų.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Visur „profu“ nebūsi
Tik prieš porą dienų iš kalnų grįžęs Linas sako, kad šiuo metu slidinėti Prancūzijos ar Šveicarijos Alpėse yra pavojinga, nes temperatūra greitai kinta, sniegas tai šviežias, tai minkštas. Po pietų jis itin klampus, toks, kuris „drasko“ slides ir kojas, slidininkų žodžiais tariant, nutraukinėja slides į šoną.
Tai, kad slidinėdamas kalnuose „Formulės-1“ lenktynininkas Michaelis Šumacheris patyrė galvos traumą, o Vokietijos kanclerei Angelai Merkel skilo dubens kaulas, Lino nestebina.
„Visur profesionalu nebūsi, – sako instruktorius. – Jeigu M. Šumacherio reakcija lenktynių trasoje yra puiki, dar nereiškia, kad jis taip pat gerai orientuosis ir slidinėdamas kalnuose. Ir M. Šumacheris, ir kanclerė yra savo sričių specialistai. Gyvenime jie daugiau dirba galva nei fiziškai. Sportuojant, kūnas turi būti iš anksto treniruotas ir paruoštas būtent tai sporto šakai. Žinoma, reikia žinoti ir pagrindines slidinėjimo taisykles.“
Paklaustas, kokios tos pagrindinės slidinėjimo taisyklės, Linas juokiasi: „Pirma – smarkiai įsibėgėję ir besileisdami nuo kalno nepamirškite stipriai užsimerkti. Antra – nepalikite nieko prieš save, taranuokite kitus slidininkus, ypač snieglentininkus. Ir, svarbiausia, nevalgykite geltono sniego.“
Ilgas procesas
„Iš tiesų, išmokti slidinėti nėra lengva, – tvirtina slidinėjimo instruktorius Linas Samaška. – Reikia tol kartoti judesius, kol jie tampa automatiški ir nebereikia galvoti, kad prieš čiuoždamas turi visu svoriu į priekį palinkti 45 laipsnių kampu, stebėti trasą ir nesiliauti galvoti“.
Slidinėti išmokstama ne per dvi dienas ir net ne per 500 slidinėjimo dienų. Tam reikia ne vienerių metų.
„Realus suvokimas ateina po 50 pamokų su kvalifikuotu ir metodišku instruktoriumi, kuris analizuoja ir mato, kiek mokinys yra pajėgus, kaip mąsto ir kaip tą žmogų reikia mokyti“, – sako instruktorius.
Pasak Lino, nesilaikant saugumo ir nemokant čiuožti, galima patirti įvairiausių traumų. Dažniausiai krentama, todėl susitrenkiama ar ką nors pasitempiama, lūžta kaulai. Patiriamos traumos priklauso ir nuo to, ar slidėmis, ar snieglente buvo čiuožiama. Slidininko susižeidimo zonos yra nuo juosmens žemyn, o snieglentininko – priešingai – nuo juosmens aukštyn.
Saugiam slidinėjimui ne mažiau svarbi ir tinkama apranga, įranga.
„Jeigu slidininkas apsiaus per didelius batus ar įsispirs netinkamo ilgio slides – grius ir susižeis, – sako Linas, – tačiau neretai pirkėjui įsiūlomos ir visiškai jam netinkamos slidinėjimo priemonės vien todėl, kad prekybininkas neturi tinkamų“.
Trūksta savikritikos
Per didelio pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis lietuviams kalnuose netrūksta. Linas Samaška įsitikinęs, kad tai lemia žmogiškas faktorius: „Žmogus visada linkęs save vertinti geriau nei yra iš tiesų. Čia lygiai tas pats, kad visi lietuviai neva geriau žaidžia krepšinį už pačią rinktinę, žino, kaip tai padaryti ir prireikus tikrai geriau sužaistų nei profesionalai“.
Pasak instruktoriaus, neretai slidžių ar slidininko kostiumo atėję pirkti tautiečiai išrėžia, kad slidinėja jau daug metų, „net“ penkis kartus yra buvę kalnuose ir viską žino, todėl jis galįs jiems nieko neaiškinti. „Nors matau, kad tas žmogus net slidininko batų nemoka apsiauti“, – šypteli Linas.
Jis sako, kad Lietuvoje yra vos keli tikri slidinėjimo specialistai, kurie tikrai geba instruktuoti. Konkrečios aukšto lygio slidinėjimo mokyklos ar įstaigos nėra. „O truputį pasitreniravę pas vieną ar pas kitą instruktorių tautiečiai įgyja tiek pasitikėjimo, kad ima manyti, jog viską žino ir sugeba. Tačiau taip dar nėra“, – įspėja Linas.
– Koks yra lietuvių slidinėjimo lygis?
– Žemas, – atsako Linas. – Tiek daug slidininkų, mes tokie kieti, tačiau neturime ką parodyti olimpiadose. Į kalnus važiuojančių yra daug, tačiau dauguma yra slidininkai turistai ir tik vos keli profesionalai.
– Į kokius kalnus lietuviai dažniausiai vyksta slidinėti?
– Nors dažniausiai keliauja į Slovakiją, Austriją, tačiau pagal lankomus kalnus Lietuvos slidininkus galima skirstyti į tris dalis. Pirmoji dalis yra tie, kurie vedami sentimentų visada važiuoja slidinėti į tą pačią vietą. Antroji – tie, kurie medžioja pigias keliones ir į kalnus vyksta ne slidinėti, bet daugiau pramogauti: štai ten – pigus šampanas, pigios moterys – važiuoju. Trečioji dalis – tie, kurie visada ieško naujų, dar nematytų vietų, tokių kaip neseniai Ukrainoje atsidariusios Bukovelio slidinėjimo trasos.
Linas yra įsitikinęs, kad tikras slidininkas yra tas, kuris net neslidinėjęs keletą metų bet kada gali grįžti į trasą ir be jokių problemų vėl slidinėti. Tikrais slidininkais Linas vadina ir tuos, kurie per sezoną po kelis kartus vyksta slidinėti į kalnus, tačiau tuo nesipuikuoja, yra mėgėjai, bet čiuožia gerai.
Asmeninė nuotr.
LAIMIKIS: Multisportininkas Linas Samaška su „laimikiu“ po snieglentininkų čempionato Lenkijoje.
BAIDARĖS: Linas Samaška yra ne tik slidininkas, bet ir užkietėjęs baidarininkas.
LEDAS: Sniegą ir ledą prisijaukinęs Linas Samaška į baidarių žygius leidžiasi ir ledinėmis upėms.