Naujausios
„Šiaulių regbininkai man – kaip vaikai“
Prieš 40 metų pirmą regbio komandą „Vairas“ subūręs Feliksas Paškevičius iki šiol geriausiai prisimena Šiaulių regbininkus. Žolės riedulio Lietuvoje pradininkas, buvęs vidaus ligų gydytojas ir rašytojas sako, kad šiauliečiai jam savi kaip sūnūs.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Griežtas, bet teisingas
1973 metais į Šiaulius pagal paskyrimą iš Vilniaus atvykęs jaunas kūno kultūros specialistas ir medikas F. Paškevičius subūrė ir treniravo pirmąją regbio komandą „Vairas“. Savų vaikų neturėjęs F. Paškevičius ėmėsi auklėti jaunuosius regbininkus bei žolės riedulininkus ir riedulininkes – daugiau nei 60 sportininkų.
„Turiu net 2500 vaikų“, – juokėsi ponas Feliksas, prisiminęs savo treniruotus sportininkus. Jis buvo pirmas trenerių Sigito Kukulskio ir Vytauto Kalinausko, žolės riedulininkės ir trenerės Genutės Juodienės treneris.
Regbio ir žolės riedulio „tėvas“ – griežtas, bet teisingas. „Jei būtume po kiekvienų varžybų būręsi į „trečiąjį kėlinį“ – tiek daug pergalių tikrai nebūtume pasiekę“, – sakė F. Paškevičius.
„Į komandas nepriimdavau tų jaunuolių, kurie į treniruotes ateidavo su kvapeliu, – pasakojo buvęs treneris. – Kartą prie aludės pamačiau porą merginų. Žiūriu, tos pačios į žolės riedulio treniruotę atėjo. Merginų nepriėmiau, nes sportas su alkoholiu nesiderina.“
Treneris buvo taip išauklėjęs regbininkus, kad šie atsiklausdavo, ar po rungtynių gali išgerti alaus.
F. Paškevičius 20 metų dirbo treneriu, tiek pat dirba išėjęs į pensiją – be atlygio. Šiuo metu jis treniruoja Vilniaus rajono žolės riedulininkus.
„Nesvarbu, kad dabar gyvenu Vilniuje, tačiau atvažiavęs į Šiaulius visada susitinku su vietos regbininkais ir jų bičiuliais. Štai ir šiandien susitiksiu su regbio globėju Vidmantu Taujansku, „Klevo“ sporto mokyklos direktoriumi Svajūnu Mikalčiumi, kurie man kaip vaikai ir broliai“, – šypsojosi ponas Feliksas, atvykęs į Šiaulius.
Organizatorius ir vadybininkas
F. Paškevičius kilęs iš Radviliškio rajono, Grinkiškio. Augo gausioje šeimoje. Dar būdamas vaikas pamilo sportą.
„Mano vaikystėje futbolą žaisdavo kaimas prieš kaimą. Žiemą, užšalus ledui, į rankas pasiimdavau tėčio išdrožtą beržinę lazdą ir su broliais ir draugais žaisdavau ledo ritulį. Mokykloje taip pat laukdavau sporto pamokų. Be judėjimo ir žaidimų nepraleisdavau nė dienos“, – pasakojo.
Gyvenimą Šiauliuose prisiminusiam treneriui sužiba akys – net dirbdamas gydytoju, jis galvodavo apie sportą. „Jei kiek anksčiau baigdavau darbą, pasiimdavau pluoštą kvietimų į treniruotes ir varžybas, ir klijuodavau juos ant miesto stulpų ir medžių“, – šypsojosi.
Jis prisimena, kad Šiauliuose regbį ir žolės riedulį populiarino kaip beišmanydamas: pasakojo draugams ir pažįstamiems, ieškojo sveikų ir sportiškų, aktyvių žmonių.
Be azartiško užsispyrimo ir vadybininko gebėjimų F. Paškevičius nebūtų tiek pasiekęs. Jam teko ne kartą belstis į valdininkų duris, prašyti jų paramos. Ne kartą ir pats sumokėdavo už sportininkų keliones į varžybas.
Regbį perkėlė į knygas
Per 1976–2013 metus F. Paškevičius parašė ir išleido 36 knygas, iš kurių 23 – sporto tema. „Knygos apie sportą taip pat populiarina sveiką gyvenseną ir skatina judėti“, – mano ponas Feliksas.
„Grožines knygas rašau trieiliais arba visus žodžius knygoje pradedu ta pačia raide. Knygoje „Cikcikų ciesorystė“ net 2600 žodžių parašiau tik iš raidės „c“. Šį apsakymų ir trumposios prozos rinkinį rašiau dzūkų tarme su Dieveniškių šnektos atspalviu ir skyriau Tarmių metams“, – pasakojo treneris.
Ypač daug knygų Feliksas skyrė regbiui. Į knygų puslapius suguldyta Šiaulių regbio dešimtmečio istorija. Didžiausios sportininkų pergalės su nuotraukomis surašytos knygoje „Saulės miesto regbis“.
Dabar apie regbį F. Paškevičius leidybai rengia 300 puslapių romaną „Gyvenimas arklidėse“.
„Romanas parašytas klasikiniu japonų senriu poezijos žanro pagrindu, knygą sudarys 2000 trieilių. Ši humorą ir žmonių silpnybes pabrėžianti trumposios poezijos forma labiausiai tiko Lietuvoje vešinčiai bedarbystei perteikti, aprašyti rizikos šeimas ir paprastą, bet jaunų ir aktyvių žmonių gyvenimus lemiantį žaidimą – regbį“, – sakė Feliksas.
Didžiąją dalį knygų F. Paškevičius leidžia už savus pinigus.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOTAIKA: Ką bedarytų: žaistų regbį, gydytų ar rašytų knygas – viską Feliksas Paškevičius daro su šypsena ir pakilios nuotaikos.
Asmeninė nuotr.
BENDRYSTĖ: Feliksas Paškevičius (dešinėje) iki šiol bičiuliaujasi su regbio veteranais ir jaunais žaidėjais (kairėje – 10 kartų Lietuvos regbio čempionu tapęs Mindaugas Šiumberevičius).