Naujausios
Ar Praamžiui svarbu, kuriuo vardu jį garbina?
Artėja Kalėdos – Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje laukiamiausia šventė. Romos katalikai Kalėdas tapatina su Jėzaus Kristaus gimtadieniu, nors Kūčių tradicija labiau primena Jėzaus Kristaus paskutinę vakarienę.
Tuo tarpu Jehovos liudytojai Kalėdų nešvenčia. Jų paskaičiavimais Jėzus Kristus gimė spalio mėnesį.
Lietuvoje gyvuoja 59 religinės bendruomenės. Ir kiekviena iš jų Dievą garbina savaip. Bet, anot V.Krėvės Skirgailos, ar ne vis tiek Praamžiui, kuriuo vardu jį žmonės garbina...
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Švenčiamiausia šventė
Naujųjų religijų tyrimų informacijos centro direktorė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja dr. Milda Ališauskienė sako, jog Kalėdos – pati švenčiamiausia šventė. Bet taip yra ne vien dėl religinių įsitikinimų.
Kalėdas žmonės sieja su galimybe pabendrauti, susitikti giminaičiams. Ir į bažnyčią katalikai eina ne vien dėl tikėjimo, o dėl dvasinių poreikių. Dėl gerųjų virpesių pajautimo.
59 religinės bendruomenės
Šiandien jau nieko nestebina, kai iš Lietuvos išskrenda lėktuvas į Indiją, pilnas žmonių, norinčių pabūti su savo dvasiniu lyderiu.
Nors Lietuvoje 77 procentai žmonių save laiko Romos katalikais, šiandien Lietuvos jau negalima laikyti vien katalikišku kraštu. Religinės bendruomenės skyla. Žmonės patys pradeda rinktis kuo tikėti. Šalia katalikų užregistruotos dar 58 religinės bendruomenės.
„Kiekvieną minutę pasaulyje lėktuvais skrenda milijonas žmonių. Su jais skrenda ir idėjos, – sako M.Ališauskienė. – Globalizacija keičia mūsų socialinę tikrovę. Šiandien jau drąsu sakyti, kad visi lietuviai – katalikai.
Gal dievas – Motina?
M.Ališauskienės nuomone, autoriteto krizė atvedė žmones prie individualizmo. Visuomenė – gyva. Ji keičiasi kaip ir gamta. Gyvename netikrumo laiku. Žmogus vis mažiau domisi pomirtiniu gyvenimu. Jam reikia gyventi čia ir dabar. Operatyviai spręsti daugybę susidariusių problemų.
Netikrumo būsena persikelia ir į religinį gyvenimą. Kartais svarstoma – gal Dievas – moteris, mūsų Motina? Dievas daugeliui žmonių asocijuojasi su gyvybine galia.
Pasak M.Ališauskienės, ypač didelė religijų įvairovė mieste. Čia lengviau apsaugoti savo individualią erdvę. Kaime – sudėtingiau. Todėl jis ilgiau išlaiko senąsias tradicijas.
Katalikų mažėja
Gyventojų surašymo duomenimis, 2001 metais 79 procentai Lietuvos gyventojų buvo Romos katalikai. 2011 metais jų beliko 77,23 procento. Antra pagal dydį stačiatikių (ortodoksų) religinė bendruomenė. Jie sudaro 4,11 procento Lietuvos gyventojų.
Kitos bendruomenės nesudaro nė vieno procento gyventojų. Sentikių yra 0,77 procento, evangelikų reformatų – 0,22 , baltų tikėjimo – 0,17, Jehovos liudytojų – 0,10, musulmonų sunitų – 0,09, sekmininkų – 0,06, baptistų ir judėjų – po 0,04, Tikėjimo žodžio, Charizminės evangeliškos bažnyčios, Septintos dienos adventistų – po 0,03 procento, Graikų apeigų, budistų, Kristaus bažnyčios – po 0,02, kitų religinių bendruomenių atstovų yra tik po vieną šimtąją procento.
Daugėja Baltų tikėjimo šalininkų
Sociologų nuomone, katalikų mažėja dėl emigracijos ir dėl to, kad nemažai gyventojų patraukia naujosios religijos.
Ypač sparčiai daugėja Baltų tikėjimo šalininkų. Per dešimtmetį jų skaičius išaugo nuo1270 iki 5118.
Tuo tarpu sentikių, evangelikų liuteronų, Jehovos liudytojų po truputį mažėja.
Iš 59 religinių bendruomenių valstybė pripažįsta ir Įstatymu įteisina bei remia tik devynias religines bendruomenes, kurios yra dalis Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo: lotynų, graikų apeigų katalikų, evangelikų – liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų, sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Šios religinės bendruomenės Lietuvoje veikia jau po tris šimtus metų.
Naujosios religijos jaučiasi diskriminuojamos
Nors bažnyčia atskirta nuo valstybės, pasaulietinėse mokyklose dėstoma tikyba. Tai įteisinta Švietimo įstatyme. Valstybė remia krikščionišką kultūrą. Ši kultūra pripažįstama kaip kultūrinio, socialinio identiteto dalis.
Tai kelia naujųjų religijų atstovų nepasitenkinimą. Lietuvos konstitucijoje garantuojama žmogaus laisvė išpažinti bet kokią religiją.
Tuo tarpu ir valstybės parama, ir eteris, ir žiniasklaidos dėmesys tenka tik katalikų bendruomenėms.
„Vieni Lietuvos piliečiai neturėtų būti blogesni už kitus dėl savo įsitikinimų. Visi stovime ant tos pačios žemės. Ir labai skaudu, kai dėl tėvų priklausymo netradicinei religinei bendruomenei diskriminuojami net vaikai,“ – apgailestavo vienas Tikėjimo žodžio bažnyčios pastorius.
Autorės nuotr.
ĮVAIROVĖ: Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, Naujųjų religijų informacijos centro direktorė Milda Ališauskienė atskleidžia religijų įvairovę Lietuvoje.
ŽEMĖLAPIS: Iš 59 Lietuvoje gyvuojančių religinių bendruomenių sudarytas didžiausiųjų žemėlapis.
CENTRAS: Kauno rajone Giraitės gyvenvietėje įsikūręs Jehovos liudytojų centras.
GYVENIMAS: Giraitės gyvenvietėje verda gyvenimas. Čia dirba vertėjai, kurie rengia spaudai Jehovos liudytojų leidžiamus žurnalus „Atsibuskite“ ir „Sargybos bokštas“ bei kitokius leidinius. Vertėjai tvirtina dirbantys visuomeniniais pagrindais. Giraitėje gyvena, yra išlaikomi ir gauna šiek tiek kišenpinigių.