Naujausios
Pirmininkaudami ES praleidome progą
Dar likus beveik dvejiems metams iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai politikai žadėjo, kad tai sukurs pridėtinę maždaug 200 mln. litų vertę, nes ypač daug pelno gaus viešbučiai, maitinimo įstaigos, suvenyrų pardavėjai ir kiti verslininkai. O ir politiniu požiūriu Lietuva taps įtakingesnė. Tačiau praėjo puspenkto pirmininkavimo mėnesio iš šešių, o verslininkai tvirtina jokios naudos dar nepajutę. O ir politologai tvirtina, kad Lietuva visiškai netapo įtakingesnė, nes atlieka tik posėdžių sekretorės funkcijas, organizuoja beprasmius renginius ir nesinaudoja galimybe europiniu mastu iškelti savas problemas. Pasak jų, pirmininkavimo teisės suteikimas tėra demokratijos imitacija.
 |
| Vytautas Radžvilas "Respublika" nuotr. |
Žadėti aukso kalnai
Praėjo jau puspenkto Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybos mėnesio ir „Respublika“ pasidomėjo, ar pažadai, kad iš pirmininkavimo gausime milžinišką naudą, pasitvirtino. Pasirodo, visiškai ne: nei ekonomine, nei politine prasme.
O žadėta buvo daug. Dar 2011-ųjų lapkritį tuometinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis žurnalistams pristatė privačios kompanijos „Ernst & Young Baltic“ už 60 tūkst. litų atlikto Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikio šalies ekonomikai tyrimo rezultatus. A.Ažubalis tikino, kad Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu sulauks 30-40 tūkst. svečių, kurie naudosis nakvynės, maitinimo, transporto ir kitomis paslaugomis, paliks daug pinigų pirkdami suvenyrus ir kitas prekes, todėl ekonomika pajus didžiulę naudą, Lietuva taps patrauklesnė Europai ir įtakingesnė ES narė.
„Ernst & Young Baltic“ atlikto tyrimo vadovas Linas Dičpetris tvirtino, kad pirmininkavimo renginiai savo mastu prilygs Olimpinėms žaidynėms bei Pasaulio futbolo čempionatui. Pasak jo, dėl didelio renginių skaičiaus išaugs atvykstamasis konferencijų turizmas, dėl užsienio žiniasklaidos dėmesio padidės šalies žinomumas ir kartu padaugės turistų, teigiamą poveikį ekonomikai darys svečių išlaidos, bus gerinamas Lietuvos įvaizdis, pritraukiamos tiesioginės užsienio investicijos ir t.t.
Turbūt tokiomis gražiomis kalbomis buvo norėta pateisinti suplanuotas milžiniškas pirmininkavimo išlaidas – 214 mln. litų. Ir tai dar ne viskas, kas bus išleista. Į šią sumą, kaip prieš dvejus metus atskleidė A.Ažubalis ir L.Dičpetris, neįskaičiuotos išlaidos tobulinant VIP salę Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, sutvarkant terminalus, užtikrinant tiesioginius rytinius ir vakarinius reisus į Briuselį, užbaigiant dalies Valdovų rūmų statybas bei pritaikant patalpas renginiams ir t.t.
Išpūsta reikšmė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius humanitarinių mokslų daktaras filosofas politologas Vytautas Radžvilas akcentavo, kad Lietuvos įtaka dėl pirmininkavimo nepadidėjo ir nepadidės, nes ji teatlieka renginių organizatorės ir sekretorės funkcijas.
„Vertinant pirmininkavimą grynai techniniu aspektu, jis yra gana sklandus. Tačiau juk tai tėra techninės sekretoriato funkcijos. Lietuva su jomis susitvarkė visai pakenčiamai, tačiau didžioji problema yra ta, kad šio pirmininkavimo reikšmė buvo smarkiai išpūsta. Buvo peršama mintis, kad pirmininkaujanti valstybė gali nuversti kalnus, tapti ypač matoma ar net gauti tam tikros naudos, nes įgyja galimybę iš dalies formuoti vadinamąją ES darbotvarkę. Tačiau buvo ignoruojamas pamatinis faktas, kad ES vis dėlto nėra lygiaverčių ir lygiateisių valstybių sąjunga. Nepasakyčiau, kad buvo nuvilti kokie nors lūkesčiai, nes tas, kas iš tiesų gilinasi į ES realijas, tų lūkesčių ir neturėjo.
O kad nelabai daug dalykų priklauso nuo mūsų, įtikinamai rodo Asociacijos sutarties su Ukraina sudarinėjimo peripetijos. Juk visiškai akivaizdu, kad jei ta sutartis būtų pasirašyta, tai būtų parodoma kaip milžiniška Lietuvos pirmininkavimo sėkmė. Tačiau minėtos peripetijos puikiai parodo, kad vyksta įtempta politinė kova tarp Briuselio ir Maskvos dėl dominavimo Ukrainoje. Ir jei paskutiniu momentu stebuklas įvyktų ir sutartis būtų pasirašyta, būtų akivaizdu, jog Lietuva dėl to niekuo dėta. Paprasčiausiai Ukraina, šita svarbi šalis, yra viliojama į vieną ar kitą pusę ir galutinis rezultatas tikrai priklauso ne nuo mūsų. Lietuvos vaidmuo – tiesiog techniškai įforminti priimtus sprendimus. Taip galima trumpai apibūdinti Lietuvos pirmininkavimo esmę“, – sakė V.Radžvilas.
Maskuoja demokratijos nebuvimą
Profesorius sakė, kad politikai, bandydami sureikšminti pirmininkavimą, norėjo pateisinti milžiniškas tam skirtas lėšas.
„Tai tikrai viena iš priežasčių. Tačiau pagrindinė priežastis yra politinė ir ideologinė, nes šitaip mėginama bent iš dalies spręsti ES demokratijos deficito klausimą. Pagal jokius kriterijus, kaip jau minėjau, ES nėra lygiaverčių valstybių sąjunga, o pirmininkavimu norima parodyti priešingai: techninės pirmininkavimo funkcijos akcentavimas yra tam tikras būdas įtikinti piliečius, kad tos demokratijos ir Lietuvos įtakos yra daugiau, nei iš tiesų yra“, – konstatavo filosofas.
V.Radžvilas stebisi, kad pirmininkaujanti Lietuva nebando europiniu lygmeniu iškelti savų problemų: dėl nepakankamo Ignalinos jėgainės uždarymo finansavimo, dėl diskriminacinių tiesioginių išmokų mūsų žemdirbiams ir kitų. Vietoj to ji rengia tokius renginius, kuriuose nieko svarbaus net negali būti priimta, kaip konferencijos „Manufuture požiūris į programą „Horizontas 2020“ ar „Skaitmeninės ekonomikos formavimas ES bendrosios rinkos kontekste“.
„Kalbėdamas apie pirmininkavimą ES jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad ką nors nuveikti yra beviltiška. Reikalas tas, kad kitos valstybės pirmininkavimą sugeba išnaudoti formuluodamos ne technokratinę, kaip mes, o politinę darbotvarkę. Šiuo laikotarpiu turėjome retą ir negreit pasikartosiančią progą iškelti daugybę Lietuvai ir visai ES aktualių klausimų: pradedant ES demokratijos deficitu ir baigiant diskriminavimu skiriant nevienodas išmokas įvairių šalių žemdirbiams. Tačiau tokiomis galimybėmis gali pasinaudoti tik tos valstybės, kurių elitas mąsto valstybės kategorijomis ir politiškai. Mūsų atveju, deja, kaip jau įprasta 20 metų, politiniai klausimai paversti kiaurais vadybiniais klausimais, kurių formuluotės yra, švelniai tariant, keistos, ir nežinia, ką tokių renginių metu svarbaus galima nuveikti“, – sakė V.Radžvilas.
Remigijus MOTUZAS, Vyriausybės pirmasis vicekancleris, atsakingas už Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai:
„Aš pats per Švedijos pirmininkavimą 2009 metais dirbau ambasadoriumi Švedijoje, tai mes irgi be reikalo labai pašaipiai žiūrėjome į Švedijos tvirtinimus, esą per kelerius metus pirmininkavimas atsipirks per žinomumą. Tą patį dabar galiu pasakyti apie Lietuvą, kurios žinomumas yra labai didelis: niekada pas mus nebuvo tiek delegacijų, kiek dabar. Susidomėjimas yra didžiulis. Be to, Lietuva pristatoma ir per kultūrą, per investicijų atėjimo į mūsų šalį galimybes, mezgami ekonominiai ryšiai, vykdomi turizmo projektai“, – pirmininkavimo naudą įrodinėjo R.Motuzas.
Po pirmojo pirmininkavimo mėnesio oficialiame pirmininkavimo tinklalapyje buvo skelbiama, kokią naudą jis duoda: kiek svečiai suvalgė cepelinų, kiek tonų suvenyrų išsivežė iš šalies ir t.t. Dabar tokia statistika nebeskelbiama, tačiau, anot vicekanclerio, ne todėl, kad norima nuslėpti, jog pirmininkavimo ekonominė nauda mažesnė nei žadėta.
„Dabar žmonės kiek susilaikė nuo skaičiavimų, nes po pirmojo mėnesio, kai paskelbėme statistiką, buvo ir kritinių straipsnių bei reportažų žiniasklaidoje, kad mes neturime skaičiuoti, kiek svečiai suvalgė cepelinų“, – sakė R.Motuzas.
Jo teigimu, Lietuva atlieka ne tik sekretorės vaidmenį, bet kelia ir savas problemas. Tiesa, ne oficialiuose renginiuose, o prieš ar po jų vykstančiuose dvišaliuose susitikimuose. O ir beprasmės konferencijos, vicekanclerio tvirtinimu, nėra beprasmės.
„Yra tam tikros pirmininkavimo tradicijos. Pirmininkaujanti valstybė savo renginiais prideda tam tikrą prieskonį ir pristato save. Darbotvarkę sudarome ne tik mes, bet ir ES Taryba bei ES institucijos, todėl dauguma renginių yra tradiciniai. Aišku, yra ir netradicinių. Tačiau pirmininkaujanti Lietuvos valstybė pirmininkauja ES Tarybai, mūsų nacionalinis pirmininkas atstovauja ES, gina ne Lietuvos interesus, todėl būtume nesuprasti, jei per bendrus renginius prašytume didesnio finansavimo elektrinės uždarymui ar panašiai. Bet apie tai kalbama per dvišalius susitikimus“, – tvirtino R.Motuzas.
Verslininkų lūkesčiai nepasiteisino
Šalies verslininkai žadėtų aukso kalnų iš pirmininkavimo irgi nesulaukė. Netgi tie, kurie turėjo žarstyti didžiausią pelną – viešbučių, restoranų sektoriaus atstovai, suvenyrų pardavėjai.
„Tikrai tokios naudos, kokia buvo žadėta, nėra. Pelno prasme nauda labai maža, tik rinkodarine prasme nauda tikrai yra didelė, nes tokiam kiekiui žmonių Lietuva bus parodyta. O dėl apgyvendinimo, tai viešbučiams buvo blogiausia tai, kad ministerijos, pavyzdžiui, užsakydavo 50 kambarių, o atvykdavo vos 20 svečių. Kiti kambariai stovėdavo tušti, nes daug žmonių neatvykdavo, ir viešbučiai nuo to finansiškai nukentėdavo. O ir kalbos, kad restoranai, barai lūš nuo lankytojų, nepasitvirtino“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė Evalda Šiškauskienė.
Suvenyrais sostinės parduotuvėse prekiaujančios bendrovės „Stiklo paslaptis“ rinkodaros direktorė Aura Žukovienė tvirtino, kad suvenyrų pardavėjai iš viso nepajuto, kad kažkas kažkam pirmininkauja.
„Mes nieko nepajutome visai. Jokio ažiotažo tikrai nėra. Juk dažniausiai atvažiuoja tokie žmonės, kurių darbotvarkės labai įtemptos. Tai jie dalyvauja įvairiuose oficialiuose renginiuose bei laiką leidžia viešbučiuose. Nemačiau, kad jie vaikščiotų po parduotuves ir apsipirkinėtų. Pagyvėjimas galėjo jaustis nebent viešbučiuose bei maitinimo įstaigose. Aišku, tikėjomės ažiotažo ir mes, parūpinome daugiau prekių, tačiau lūkesčiai nepasiteisino“, – apgailestavo A.Žukovienė.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
