Naujausios
Kelmiškiai gyvena iš žemės ir paslaugų
19 procentų Kelmės rajono gyventojų pagrindines pajamas gauna iš žemės ūkio, 29 procentai pragyvenimui užsidirba viešajame paslaugų sektoriuje, 16 procentų – privačiame. Tokie skaičiai atsispindi tyrime, kurį atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ekonominis aktyvumas – aukštas, darbo nėra
Tyrime akcentuota, jog Kelmės rajono gyventojai pasižymi aukštu ekonominiu aktyvumu. Per 2007 – 2012 metus darbingo amžiaus žmonių rajone padaugėjo 1,3 tūkstančio. Tai pakankamai išsilavinusi darbo jėga. Trečdalis 40 – 59 metų žmonių turi aukštesnįjį arba specialųjį išsilavinimą, 14 procentų – aukštąjį išsilavinimą.
Tačiau užimtumo situacija – įtempta. Nedarbo lygis rajone – didžiausias apskrityje.
19 procentų darbingo amžiaus rajono gyventojų pagrindines pajamas gauna iš žemės ūkio, 29 procentai, dirbdami viešajame paslaugų sektoriuje, 16 procentų – privačiame.
13 procentų kelmiškių dar turi darbo pramonės įmonėse, 5 procentai – statybose, 16 procentų prekyboje.
Tuo tarpu Akmenės savivaldybėje tik 10 procentų gyventojų pajamų gauna iš žemės ūkio, 26 procentai – iš pramonės, 8 procentai – iš statybų, 27 procentai iš viešųjų paslaugų, 16 – iš privačių paslaugų ir 11 procentų iš prekybos sektoriaus.
Pakruojo ir Joniškio savivaldybėse dar didesnis procentas pajamų gaunama iš žemės ūkio. Joniškyje – 22 procentai, Pakruojyje – 25 procentai.
Daugiau kaip pusė išlaikomų
Tik 23 procentai kelmiškių gyvena iš darbo užmokesčio. 1,2 procento turi nedidelį šeimos arba asmeninį verslą, 0,1 procento – iš nuosavybės ir investicijų, 0,8 procento – iš stipendijų, 0,7 – valstybės išlaikomi.
Deja, kas dešimtas darbingo amžiaus rajono gyventojas gyvena iš pašalpos. Kas trečią išlaiko kiti šeimos nariai ar artimieji.
27, 6 procento rajono gygentojų yra pensininkai.
Akmenės, Joniškio ir Pakruojo savivaldybėse beveik trečdalis darbingo amžiaus gyventojų pagrindines pajamas gauna iš darbo.
Vidutinis darbo užmokestis Kelmės rajono savivaldybėje siekia tik 1258 litus ir sudaro 78,9 procento Lietuvos vidurkio.
Į žemės ūkį investuojama mažiau negu į valdymą
Vienam gyventojui tenka 2,7 procento materialinių investicijų vertės. Kelmės rajone daugiausia – 49 procentai – materialinių investicijų nukreipta į viešąjį valdymą, gynybą, privalomąjį socialinį draudimą.
Tuo tarpu į žemės ūkį ateina tik 10 procentų materialinių investicijų. Nors, kaip minėta, beveik penktadalis pajamų gaunama iš žemės ūkio.
Kelmės rajonas turi 1705 kvadratinius kilometrus žemės fondo. Jis sudaro penktadalį Šiaulių apskrities.
Daugiau kaip pusė šio ploto – žemės ūkio naudmenos: ariama žemė, sodai, pievos, natūralios ganyklos.
Pavyzdžiui, 2011 metais rajone buvo sukurta žemės ūkio produkcijos už 246,8 milijono litų.
2007 – 2011 metais rajono savivaldybė pirmavo Lietuvoje pagal žemės ūkio produkcijos vertę, kuri išaugo 29 procentais. Vėliau ją aplenkė Pasvalio savivaldybė.
Rajonas pasižymi ir dideliu ūkių skaičiumi. Antai 2010 metais buvo registruota 9,6 tūkstančio ūkių. Vidutinis ūkio dydis – 9,7 hektaro. Pastaruoju metu ūkių mažėja, jie stambėja. Tačiau vis tiek vyrauja maži, pusiau natūriniai ūkiai. Čia taikomi įprasti žemės dirbimo metodai.
Autorės nuotr.
PAJAMOS: Padubysio kaimo gyventoja Lina Talandienė, jos vyras Žanas ir keli vaikai išgyvena iš smulkaus ūkio. Jie augina senųjų lietuviškų veislių gyvulius: šėmąją karvę, juodgalves avis ir gauna už tai papildomas išmokas.