Ar jau­čia­tės sau­gūs?

Ar jau­čia­tės sau­gūs?

APKLAUSA

Ar jaučiatės saugūs?

Andrius VERNYS, architektas:

– Labiau jaučiuosi saugus, negu nesaugus. Yra tekę kviesti policijos pareigūnus, jie sureagavo operatyviai, pagalba atskubėjo laiku.

 

Artūras VISOCKAS, Šiaulių miesto tarybos narys, verslininkas:

– Apie save negalvoju, bet nerimauju dėl vaikų saugumo.

Pastarasis įvykis Lietuvoje, kai buvo išprievartauta ir sudeginta mergina – protu nesuvokiamas. Tokie įvykiai atsitinka tada, kai jiems susidaro palanki terpė. Priežastys yra kelios: daugėja gyvenimu nusivylusių žmonių, su savo pareigomis nebesusitvarko specialiosios tarnybos, daugelyje sričių veši korupcija.

Ar normalu, kad į mobiliojo ryšio paslaugą nustatyti žmogaus buvimo vietą valstybė investavo milijonus, bet prireikus ši paslauga nesuteikta?

 

Roberta MONSTAVIČIENĖ, pardavėja:

– Ne. Į piliečių saugumą Lietuvoje žiūrima atmestinai, skubios pagalbos tarnybos neatlieka savo darbo taip, kaip privalėtų. Vidaus reikalų ministras bando išsiaiškinti, kas kaltas, o tarnybos, nesusikalbėdamos tarpusavyje, rodo pirštais viena į kitą.

Visuomenė nėra atbukusi, žmonės padeda vieni kitiems, bet esantieji valdžioje – abejingi.

 

Svetlana KOTLOVA, muzikos mokytoja:

– Labai saugi. Puikiai gyvenu: tyliai, ramiai ir saugiai. Rezonansiniai nusikaltimai ir jų aptarimas per televiziją, spaudoje man jokios įtakos nedaro. Tokių įvykių pasitaiko visose šalyse, Lietuva – nėra išimtis. Skaudu, kad tarnybos laiku nenustatė pagrobtos merginos buvimo vietos, bet tai – išimtis, o ne taisyklė.

Aš gyvenu Zokniuose, nors šis gyvenamasis rajonas atokus, bet tikrai ramus ir saugus. Galima ir vakarais pasivaikščioti, nieko baisaus neatsitiks. Kiekvieną dieną pusantros valandos iš namų einu į darbą. Iš darbo miesto centre grįžtu pėstute – jaučiuosi rami.

 

Violeta DAMSKIENĖ, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja:

– Neteko atsidurti situacijoje, kurioje būčiau pasijautusi nesaugiai. Kai atsitinka tragedija, daug dalykų būna susidėję į vieną. Turėtų išsiaiškinti tie žmonės, kurie yra už tai atsakingi.

Kalbino Irena BUDRIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS