Naujausios
Grožį kuria pomirtinis augalų gyvenimas
Naujosios Akmenės kultūros rūmų parodų salone veikia Akmenės gyventojos Vaclavos Mišeikienės fitodizaino paroda „Augalo metamorfozės“. Augalų komponavimą interjerui pristatančios autorės kūrybinė patirtis – maždaug trys dešimtmečiai.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Medžiagos kūrybai – apstu aplinkui
Parodos organizatorė Inga Suchodimcovienė pabrėžė, kad kūriniai stebina žiūrovus ne tik grožiu, bet ir nuramina sielą. Į floristinius kūrinius sugulę mus supančios gamtos detalės, kurias įdomu atpažinti, malonu stebėtis ir džiaugtis.
Tautodailininkas Algimantas Milevičius sakė, kad įspūdingai atrodo parodos ekspozicija kaip visuma gamtos spalvų, bet kai įsižiūri atskirai į kiekvieną kūrinį – kyla vis kitokios estetinės mintys.
„Žiūrėdamas į floristines kompozicijas, pasijaučiu lyg atsidūręs senovės lietuvių sodybų gėlių darželiuose, lyg skrisčiau virš rudens laukų“, – sakė A. Milevičius.
Parodos autorės V. Mišeikienės teigimu, jos floristikos kūriniuose tęsiasi daugybės augalų pomirtinis gyvenimas.
„Mūsų krašte – gausybė augalų su daugybė žiedų ir vaisių, įvairove šakų ir šaknų – tereikia dairytis, rinkti ir ką nors daryti“, – sakė floristė.
Ji reikiamų medžiagų daugiausia prisirenka vasarą ir rudenį, kai augalai suspindi gražumu.
Renka visur ir visada. Paprasčiausia numinti dviračiu į netoli namų esantį Akmenės pušyną ar kitus apylinkėse esančius gamtos kampelius. Pasivažinėjimai visada yra tikslingi – į tas vietas, kur žino augant reikiamų žolelių, žydinčių medelių.
Kai nuvažiuoja į pajūrį – čia įdomiausi akmenukai, kriauklytės. Jų priveža ir abiejų sūnų šeimos.
Prisiaugina žiedų ir savo sodyboje. Dar prineša draugės. Kaimynams įprasta: jei rauna kokį nebereikalingą medelį, tai pasiūlo V. Mišeikienei – gal norinti kūriniams panaudoti.
Polinkis rankdarbiams gimė Sibire
Jos kūrybinės dirbtuvės – ūkiniame pastate. Didžiausia erdvė – antrajame aukšte, kur laikomi vien sudžiovinti ir paskleisti augalai.
Kūriniams nedaromi jokie eskizai, jie lyg susiguli mintyse. Neretai stovint prie žaliavų krūvos keičiasi sumanymas – kai akys užčiuopia kokią gamtos gėrybę.
Polinkį rankdarbiams Vaclava pajuto Sibire, kur septynerių metukų buvo ištremta kartu su tėveliais. Pirmosios pamokos – iš mamos, kuri nėrė, mezgė, siuvo, audė staklėmis, sodyboje augino daugybę gėlių.
Į Lietuvą grįžusi su šeima, Vaclava įgijo rusų kalbos mokytojos specialybę Vilniaus universitete, nuo 1963-iųjų pradėjo mokytojauti Akmenės vidurinėje mokykloje ir čia iškart panaudojo savo sugebėjimus – ėmė vadovauti darbščiųjų rankų būreliui. Užsiėmimuose pamažu įsivyravo floristika. Jai pedagogė ir atsidėjo. Tapusi pensininke, nebemokytojauja, bet amžius netrukdo floristiniams ieškojimams.
Akmenės rajono tautodailininkų sąjungos pirmininkas Antanas Adomaitis parodos atidaryme sakė, kad V. Mišeikienė yra iškiliausia floristė Akmenės rajone. Pasiūlė jos patarimų teirautis dabartiniams Akmenės miesto aplinkos tvarkytojams, kurių sprendiniai ne visada geri.
V. Mišeikienė prieš porą metų išleido savo kūrinių knygelę „Vasaros dėlionės“.
Autoriaus nuotr.
KŪRĖJA: Vaclava Mišeikienė fitodizaino parodos atidaryme sakė, kad gamta yra neišsenkantis turtų lobynas, o jai norisi iš jo sukurti grožį.
KOMPOZICIJOS: Vaclavos Mišeikienės sukurtos floristinės kompozicijos išskirtinės.