Naujausios
Močiutės patirtis pravertė vaikų stovykloje
Mūsų šalyje senjorų savanorystė – retas reiškinys, tačiau Papilės seniūnijos neįgaliųjų klubo „Parama“ narė Elena Stasiulienė sako, kad savanorystei nėra amžiaus ribos.
Ilona Šnarienė
redakcija@skrastas.lt
Meilė duonai ir artimui
Ponios Elenos vaikystė kvepėjo krosnyje kepta duona ir velykiniais bei kalėdiniais pyragais.
„Tą kvapą puikiai menu iki šiol. Vėjui padvelkus iš vakarų, jis kaskart kutena mano širdį“, – šypsosi moteris, apgailestaudama, jog dabartiniai vaikai tokiais neįkainojamais potyriais pasigirti negali.
Meilę artimui poniai Elenai įskiepijo mama, testamentu dukrai palikusi visą Papilės valsčiaus Rimšių kaimą.
Nieko nereikalaujančiam palikimui trūko gyvasties. Miestelio mokytojos ir muziejininkės D. Veisienės paskatinta, ponia Elena parašė kaimo kroniką.
Ponia Elena įsiliejo ir į Papilės seniūnijos neįgaliųjų klubą „Parama“. „Būtent čia aptariame savo bėdas, sveikatos problemas, ieškome, kuo galime vieni kitiems pagelbėti“, – pasakoja moteris.
Palepinti vaikus – močiučių pareiga
Pakviesta padėti stovyklauti susiruošusiam 15-kos vaikų būriui, ponia Elena akimirką pagalvojo: „O ką aš ten veiksiu?“, tačiau išskubėjo į stovyklavietę.
Pirmoji diena buvo skirta ekologiškoms vaistažolėms pažinti. Vaikai, žolininkės Janinos Balvočiūtės pamokyti, patys rinko žoleles, skanavo pačių ruoštas arbatėles.
„Iškart supratau, kuo galėčiau būti naudinga – pusrytėlius paruošti, indus suplauti laiko reikia, o vaikai juk pramogauti susirinko, tad močiučių pareiga – vaikus palepinti“, – šypsosi savanorė.
Stovyklaudami vaikai ne tik smaližiavo, bet ir mokėsi kurti ekologiškus produktus. Pasitelkę fantaziją, pasirūpinę reikiamų žolelių, gamino muilą.
„Jokių dažų, jokios chemijos, – tvirtina savanorė. – Jeigu mėlyna spalva, tai iš vasilkos, kas geltonos norėjo – morkos nepagailėjo, kam žalia mielesnė – petražolę įdėjo. Virvutė, kuria perrišo muilą, iš nendrės lapo suraizgytas. Mūsų, vyresniųjų, pareiga padėti vaikams suprasti, kokie lobiai slypi motulės gamtos delnuose. Jos dėka galime augti sveiki ir laimingi“.
Mankštinosi su vaikais
69- tuosius metus skaičiuojanti ponia Elena sako, jog ir jai buvę ko iš vaikų pasimokyti. Rytinė mankšta pripildydavo kūną jaunatviškos energijos visai dienai.
„Kam įdomi nuolat surūgusi močiutė? Metų našta nė vieno nelepina, kaskart daugėja sveikatos problemų, tačiau ne vaikus jomis varginti. Vaikams reikia mūsų ilgametės patirties ir pagalbos jai perimti“, – sako moteris.
Anot savanorės, nereikia neaprėpiamų žemės plotų, kad galėtum užsiauginti ekologiškų daržovių savo šeimynai. Tam pakanka ir 2 arų.
„Vaikai patys pjaustė ir maišė mūsų suneštas, be cheminių trąšų užaugintas daržoves, ruošė salotas. Įsitikino, kad skaniai bei sočiai pavalgyti galima ir be bulbynės su mėsa aplipusiu kaulu, – pasakojo vaikų stovykloje savanoriavusi moteris. – Desertu iš vaisių ir uogų pasirūpino būrys savanorių močiučių“.
Autorės nuotr.
SAVANORYSTĖ: Elena Stasiulienė savanoriavo vaikų stovykloje ir labai džiaugėsi tokia patirtimi.
