Naujausios
Veterinarijos gydytojai nenori į kaimą
Rajonuose ima trūkti veterinarijos gydytojų. Sveikatos mokslų universiteto absolventai, įgiję veterinarijos gydytojo specialybę, meliau lieka didmiesčiuose, įsidarbina veterinarijos klinikose ir gydo smulkius gyvūnus. Gydyti karves ir kiaules – nepatrauklu.
Kelmės rajonas galvijų ir kiaulių skaičiumi pirmauja Lietuvoje. Tačiau privačia praktika čia užsiima tik 15 veterinarijos gydytojų. Dauguma jau vyresnio amžiaus. Jauniausiam – per 40 metų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gyvulių daug, gydytojų mažai
Kalvotas, retai apgyvendintas Kelmės rajonas labiau tinkamas gyvulininkystei negu žemdirbystei. Nors gyvulių mažėja, tačiau galvijų ir kiaulių skaičiumi rajonas pirmauja šalyje.
Kaip informavo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausisais specialistas Erminijus Simonavičius, galvijų skaičiumi šiuo metu Kelmės rajoną lenkia tik Šilutė ir Šilalė. Kelmės rajone šiuo metu laikoma 30964 galvijai, iš jų 13121 karvė. Karvių skaičiumi esame antri šalyje.
Karves laiko 2838 rajono gyventojai, mėsinius galvijus – 1169.
Be galvijų yra nemažai kiaulių, arklių ir kitokių stambių gyvūnų. Jų sveikata rūpinasi tik 15 – 16 veterinarijos gydytojų.
Dar neseniai Kelmės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovavęs Arūnas Teišerskis sako, jog veterinarijos gydytojų ypač trūksta plačioje Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, kur daug didelių gyvenviečių. Čia šiuo metu likęs tik vienas gydytojas, kuriam per šešiasdešimt.
Kražių seniūnijoje jų pakanka. Nevienoda veterinarijos gydytojų koncentracija. Tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba negali reguliuoti šių procesų. Inspektoriai sužiūri, ar gydytojas lankė seminarus, kėlė kvalifikaciją, ar nepažeidė gydytojo etikos ir kas dveji metai jam atnaujina licenciją.
Privačia praktika besiverčiantis veterinarijos gydytojas gali važiuoti į kitas seniūnijas, netgi į kitus rajonus, jeigu ten turi klientų. Tačiau paslaugos tokiu atveju gali pabrangti.
Duona su pluta
Kelmės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje inspektore dirbanti Sandra Jokubauskienė į darbą važinėja iš Tauragės. Prieš porą metų Veterinarijos akademiją baigusi moteris jau išbandė ir gydytojos, ir veterinarijos vaistininkės duoną.
Tačiau sako visada svajojusi apie darbą valstybės tarnyboje. Dalyvavo konkurse Vilniuje. Konkurencija buvo neįveikiama. Kelmėje pasisekė.
Sandra sako, jog kalbos, kad jauni veterinarijos gydytojai nenori vykti dirbti į kaimus, nėra mitas. Kasmet veterinarijos gydytojų specialybę įgyja iki šimto absolventų. Įstoja daugiau. Tačiau studijos – labai sunkios. Baigia toli gražu ne visi.
Baigusieji stengiasi likti Kaune ir kituose miestuose. Ieško darbo valstybės tarnyboje ar privačiose klinikose. Daugelis išvažiuoja pagal specialybę dirbti į užsienį. Ten įsitvirtinti paprasčiau. Tik reikia mokėti kalbą.
Sandra bandė dirbti veterinarijos gydytoja nedideliame mieste. Gydyti stambius gyvūnus moteriai – sudėtinga. Ėmėsi smulkiųjų. Tačiau pasijuto iš seniau ten dirbusių veterinarų atėmusi pyragą, o jiems palikusi duoną su pluta. Sunku buvo atlaikyti įdirbį jau turinčių kolegų konkurenciją.
Privačios praktikos pradžiai reikia keliasdešimt tūkstančių
S.Jokubauskienė dirbo su gydytoju, turinčiu visą įrangą. Jei viską būtų reikėję susipirkti pačiai, reikėtų kelių dešimčių tūkstančių litų.
Vien įrankiams ir vaistams tektų pakloti apie 10 tūkstančių. O kur operaciniai stalai, įranga, ultragarso aparatas, lazeris, kompiuterinė technika?
Be to, veterinarijos gydytojas negali apsieiti be automobilio, ryšio priemonių ir daugelio kitų dalykų, kurių nebūtina turėti kitų profesijų atstovams.
Ūkininkai, norėdami nusipirkti žemės ūkio technikos, ar pieno ūkiui reikalingos įrangos, gali pretenduoti į Europos paramą. Veterinarijos gydytojai Europos pyrago dalybose negali dalyvauti.
Kieno perspektyvos geresnės – neaišku
Kelmės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigas laikinai einantis Arūnas Vileikis nesistebi, kad absolventai nenori važiuoti į kaimą: „Išsimėšlini, išsikruvini, prasmirsti. Nėra jokio darbo grafiko. Tave gali prikelti ir naktį. Jei nepavyko pagydyti, gali ir apkaltinti,“ – sako, nes yra ragavęs ir stambių gyvūnų gydytojo duonos.
Bet ar visi sutilps mieste? A.Vileikis tvirtina, jog miestuose žmonės vis daugiau laiko įvairiausių gyvūnų ir veterinarijos paslaugų poreikis auga. Jau ir Kelmėje labai dažnai prireikia gydytojo kačiukui, šuniukui, papūgėlei.
O didiesiems gyvūnams, jeigu ūkiai sustambės, gali reikėti mažiau veterinarijos gydytojų. Antai bendrovė laiko 20 tūkstančių kiaulių, o pakanka poros gydytojų. Kai didesnė gyvulių koncentracija, darbą galima atlikti greičiau, negaištant laiko kelionei.
Vetrinarijos gydytojų poreikis gali mažėti dar ir dėl to, kad ūkininkai patys tampa raštingesni, daugelio dalykų išmoksta.
Be to, galvijus laiko vyresni ūkininkai. Jaunesni eina lengvesniu keliu – užsiima augalininkyste. Kai senųjų ūkininkų nebeliks, gali sumažėti ir stambiųjų gyvulių.
Galbūt apie tai pagalvoja ir jaunimas. Todėl lieka didžiuosiuose miestuose. O tie, kurie grįžta į gimtinę, neretai imasi prekybos vaistais, pašarais ir kitokio su veterinarijos specialybe susijusio verslo.
Autorės nuotr.
BANDOS: Stambiųjų gyvulių bandomis Kelmės rajonas pirmauja Lietuvoje. Tačiau gyvulius gydo vos 15 privačių veterinarijos gydytojų.
APMAUDAS: Dar prieš keletą savaičių Kelmės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovavęs, dabar Šiaulių rajono maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku dirbantis Arūnas Teišerskis sako, jog apmaudu, kai kaimui, kur yra didžiausia gyvulių koncentracija, rengiami veterinarijos gydytojai pasirenka lengvesnį ir švaresnį darbą miestuose.
TARNYBA: Kelmės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje darbą gavusi Sandra Jokubauskienė sako, jog visuomet svajojusi dirbti valstybės tarnyboje.
MALONUMAS: Jauni veterinarijos gydytojai lieka mieste, nes maloniau gydyti kačiukus, šuniukus ir kitus smulkius gyvūnus.