Jei staiga – nelaimė?

Jei staiga – nelaimė?

Jei staiga – nelaimė?

Renata, pakavimo kokybės specialistė:

– Ištikus nelaimei, pirmiausia pagalbos kreipčiausi į mamą, bet po to, žinoma, skambinčiau policijai. Pasitikiu pagalbos tarnybomis ir manau, kad greičiau pagalbos sulaukčiau iš jų, o ne iš kaimynų.


Jonas, pensininkas:

– Jei nutiktų nelaimė, skambinčiau policijai. Tikrai ne pas kaimyną pagalbos prašyti eičiau. Aš visiškai pasitikiu mūsų pareigūnais.


Fausta, abiturientė:

– Mano gyvenime dar nebuvo tokio atvejo, kad reikėtų kreiptis pagalbos į policiją ar ugniagesius. Tikiuosi, kad ir nebus. Nors aš manau, kad pagalbos tarnybos gerai atlieka savo darbą ir ištikus nelaimei tikrai joms skambinčiau.


Reda, barmenė-padavėja:

– Jeigu kas nors atsitiktų, be jokios abejonės, kreipčiausi į atitinkamas institucijas: policiją, greitąją medicinos pagalbą, ugniagesius. Tik po to skambinčiau artimiesiems.

O kalbant apie pagalbos tarnybų darbą, manau, kad geriausiai iš jų savo darbą atlieka ugniagesiai.


Arūnas, sandėlininkas:

– Niekada neteko susidurti su tokia situacija, bet nelaimei ištikus skambinčiau tėvams. Aišku, tarnyboms irgi skambinčiau.

Visgi labiausiai aš pasitikiu ugniagesiais, o policija pasitikėjimo man nekelia. Skambinčiau jiems, nes apie įvykį pranešti juk reikia. Bet tik todėl.

Kalbino Justina MARCINKUTĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS