Naujausios
Kiaulių verslo bankrotas galėjo būti tyčinis
Šiaulių apygardos prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai atskleidė galimai vykdytą nusikalstamą veiką Joniškio rajono kiaulininkystės bendrovėje „Sidabra“.
Įtariama, kad, pasitelkę finansines machinacijas, šios bendrovės vadovai galėjo išvengti penkių milijonų litų žalos atlyginimo kreditoriams.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Kaltę bandyta suversti krizei
Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamo bankroto ir skolininko nesąžiningumo nagrinės Joniškio rajono apylinkės teismas.
Kaltinimai pareikšti trims UAB „Sidabra“ ir UAB „Kepalių bekonas“ buvusiems įmonių darbuotojams – direktoriui Gintautui Ulvydui, valdybos pirmininkui Adomui Grigaičiui ir buhalteriui Dariui Zaleckiui.
Ikiteisminio tyrimo metu visi įtariamieji savo kaltę dėl galimai nusikalstamos veikos neigė – tvirtino, kad „Sidabra“ bankrutavo dėl ekonominės krizės, o ne dėl nusikalstamų veiksmų.
Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamą bankrotą ir skolininko nesąžiningumą numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.
Bankrotas – perkeliant turtą
Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT Šiaulių apygardos tyrėjai nustatė nusikalstamos veikos schemą, kaip vienos didžiausių šiaurės Lietuvos gyvulininkystės įmonių grupių „Litagra“ tiesiogiai valdytos UAB „Sidabra“ ir UAB „Kepalių bekonas“ žalos atlyginimo kreditoriams išvengė turtą perkeldamos iš vienos bendrovės į kitą.
Tyrimo duomenimis, „fenikso sindromą“ sukėlę įtariamieji abiejų bendrovių vadovai, sąmoningai blogai valdydami UAB „Sidabra“, perkėlė didžiąją dalį jos turto į iki tol jokios veiklos nevykdžiusią bendrovę „Kepalių bekonas“.
Abiejų bendrovių direktoriumi buvo šiuo metu AB „Joniškio grūdai“ gamybos vadovas G. Ulvydas. 2010–2011 metais G. Ulvydas buvo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidentas.
13 milijonų litų turtą į „Kepalių bekoną“ perkėlusi „Sidabra“ negalėjo toliau tęsti savo veiklos ir atsiskaityti su prekių tiekėjais, taigi per pusmetį tapo nemoki.
Nustatyta, kad, bankrutavus „Sidabrai“, jos kreditoriai patyrė penkių milijonų litų žalą, iš jų 400 tūkstančių litų liko prasiskolinta „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Tyrimo metu atskleista, kad iki tol veiklos nevykdžiusi bendrovė „Kepalių bekonas“, perėmusi bankrutavusios bendrovės „Sidabra“ turtą, įdarbino ir didžiąją dalį darbuotojų, iki tol dirbusių bankrutavusioje bendrovėje.
Turto – už du tūkstančius
Ikiteisminio tyrimo metu aiškinantis kiaules auginusios bendrovės bankroto aplinkybes, buvo atskleista nusikalstama veika, turinti „fenikso sindromo“ požymių.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai tikrino galimas nuostolingas ūkinės komercinės veiklos operacijas, bankrutavusios bendrovės „Sidabra“ įsiskolinimų dinamiką nuo skolos atsiradimo iki bankroto paskelbimo dienos.
Surinkta duomenų, kad „Sidabra“ turtas bendrovei „Kepalių bekonas“ buvo perduotas dar iki bankroto – taip išvengta ne tik įsipareigojimų 62 kreditoriams, bet ir privalomų valstybei sumokėti mokesčių.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, bendrovės „Kepalių bekonas“ vadovai 2012 metų gruodžio mėnesį kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydami iki tol veiklos nevykdžiusią bendrovę „Kepalių bekonas“ nuo 2011 metų sausio 1 dienos įregistruoti PVM mokėtoju.
Po pusmečio – 2011 metų birželio mėnesį – paskelbtas oficialus UAB „Sidabra“ bankrotas. Jo paskelbimo dieną „Sidabros“ balanse buvo turto vos už du tūkstančius litų.
Milijoninį bankrutuojančios bendrovės turtą jau buvo spėta perduoti veiklą pradėjusiai UAB „Kepalių bekonas“.
Netrukus po sėkmingai suregzto turto perkėlimo plano, atsikratant kreditorinių įsiskolinimų ir mokesčių valstybei, UAB „Kepalių bekonas“ susidomėjo Danijos kiaulių auginimo bendrovė „Saerimner“. Šiuo metu „Kepalių bekonas“ Joniškio bendrovė priklauso danams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KIAULININKYSTĖ: Teisėsaugos duomenimis, kiaulių auginimo verslas iš vienos bendrovės kitai bendrovei galėjo būti perduotas siekiant išvengti kreditorinių įsipareigojimų.