Naujausios
Konferencijoje apie pagalbą vaikams
Kaip atpažinti vaiką, turintį emocijų ir elgesio sutrikimų? Tam nėra jokios diagnostinės aparatūros. Tenka remtis tik stebėjimais. Sutrikimas ar nesutrikimas yra susitarimo reikalas. Tokios problemos ir mintys išsakytos Kelmės „Aukuro“ vidurinėje mokykloje įvykusioje teorinėje – praktinėje konferencijoje „Padėkime emocijų ir elgesio problemų turintiems vaikams.“
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Šeštoji konferencija
Praėjusį antradienį įvykusi konferencija yra jau šeštoji vaikų emocinei sveikatai skirta konferencija, kurią rengia rajono pedagoginė – psichologinė tarnyba.
Šiemet ją suorganizuoti padėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Suaugusiųjų mokymo centras, „Aukuro“ vidurinė mokykla.
Konferencijoje dalyvavo mokyklų specialieji pedagogai, psichologai, vadovai bei mokinių tėvai. Atvyko ir kolegos iš Raseinių bei Mažeikių rajonų.
Pirmojoje konferencijos dalyje savo patirtimi ir tyrimų bei stebėjimų medžiaga su konferencijos dalyviais dalijosi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė Sigita Lesinskienė.
Popietę konferencijos darbas tęstas sekcijose. Psichologų ir tėvų sekcijoje vyko diskusijos apie psichologinę pagalbą vaikams, kaip atpažinti emocijų ir elgesio sutrikimus, netinkamo vaikų elgesio priežastys, kalbėta apie paauglių agresyvumą ir jo įveikimo būdus, suaugusiųjų emocinės savimonės sąsajas su vaiko savijauta ir elgesiu, apie tai, kaip drausminti vaikus, kaip užtikrinti jų saugumą.
Socialinių pedagogų sekcijoje kalbėta apie mokinio emocijų pažinimą socialiniame kontekste, apie netinkamo mokinio elgesio korekciją, apie problemų turinčių vaikų ugdymą per kūno judesį bei šokį, apie meno bei užimtumo terapijos taikymą vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų.
Logopedų ir specialiųjų pedagogų sekcijoje analizuota, kaip prakalbinti jausmus ir kokią įtaką emocijoms ir elgesiui padaro neformalus ugdymas.
Vaistai tik kraštutinė priemonė
Docentė S.Lesinskienė tvirtino, jog Kelmė gali būti pavyzdys, kaip galima domėtis psichine vaikų sveikata ir emocine savijauta bei ją gerinti pradedant nuo mažų dalykų.
Pediatrijos studijas baigusi gydytoja didžiausią dėmesį skiria emocinei vaikų sveikatai, atlieka tyrimus, bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis ir kelia klausimą, ką daryti, kad mūsų vaikai būtų laimingi.
Pagrindinė problema, jog tėvų ir mokytojų lūkesčiai yra skirtingi. Tėvai mato vaiką tik namų aplinkoje, mokytojai – tik mokykloje.
Nors jau 21 amžius, tačiau emocijų ir elgesio sutrikimai diagnozuojami pačiais primityviausiais būdais – stebėjimu. Jokios diagnostinės aparatūros ir net specialaus testo nėra.
„Pavyzdžiui, kaulo lūžį atpažįsta rentgenas. Širdies arba smegenų sutrikimus taip pat nustato aparatūra. Kas laikytina emocijų ir elgesio sutrikimu yra susitarimo reikalas, – sakė gydytoja. – Darbo grupės tariasi, kokius bruožus vaikas turi, kai yra hiperaktyvus arba kai yra autistiškas.“
Pasak medikės, 90 procentų emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų diagnozuojama ne po vieną, o po du – tris sutrikimus.
Tačiau tai nelaikoma liga ir negydoma vaistais. Tai vadinama sutrikimu. O gydymui dažniausia taikomi socialiniai metodai.
Liga turi aiškią fizinę priežastį. Pavyzdžiui, ją sukelia stafilokokas. Tuo tarpu emocijų ir elgesio sutrikimų priežastys biosocialinės. Kartais ir genetinio pobūdžio.
Sutrikimu laikomas toks elgesys ir tokia savijauta, kuri trukdo vaikui funkcionuoti sociokultūrinėje aplinkoje.
Medikė akcentavo, jog tokių sutrikimų turi 13 procentų Lietuvos pradinukų.
Autorės nuotr.
SUSIDOMEJIMAS: Į konferenciją susirinko psichologų ir pedagogų ne tik iš Kelmės, bet ir iš Mažeikių bei Raseinių rajonų.
VEIDRODIS: Docentė Sigita Lesinskienė sako, jog vaiko veidrodis – mamos veidas. Jeigu mama geria arba yra depresiška, vaiko psichikoje palieka ženklai visam gyvenimui.
ŠOKĖJAI: Konferenciją emocingu ir jautriu šokiu pradėjo choreografės Dijanos Bakšienės parengti šokėjėliai.