Naujausios
Krepšinio teisėjai paklūsta ir vyrai
Šiaulių universiteto studentė, „Rūtos“ ekipos krepšininkė Indrė Balnionytė po paskaitų skuba ne į gimtuosius Meldinius, o į Pakruojo „Atžalyno“ gimnaziją.
Čia ji teisėjauja rajono vyrų krepšinio pirmenybių rungtynėms. Pasyvaus poilsio nepripažįstanti devyniolikmetė yra vienintelė mergina – varžybų teisėja rajone.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Aikštelėje pasitiki savimi
Vyko finalinės rajono vyrų krepšinio pirmenybių AB „Dolomitas“ varžybos Mažajai taurei laimėti. Jose kaip tik teisėjavo Indrė Balnionytė.
Krepšinio aikštelėje mergina sukasi kaip vijurkas, vikrumu nė kiek nenusileidžia čia pat rungtyniaujantiems vyrams.
Susikoncentravusi ir tvirta tiek, kad jos, ko gero, neišmuštų iš vėžių joks netikėtumas. Užtikrintai rodo reikiamus gestus žaidėjams, nesiblaško.
„Kai teisėjauja ši mergina, varžybos visada praeina sklandžiai, nekyla jokių piktumų iš komandų. Bent tose varžybose, kurias aš stebėjau", – sakė krepšinio mėgėjas Aurimas.
Indrės teisėjavimu, tvirtu charakteriu žavisi ir Pakruojo sporto centro specialistai. Jie ir pakvietė merginą teisėjauti. Nors iš pradžių kiek abejojo: nežinojo, kaip vyrai krepšininkai priims teisėją merginą. Tačiau greitai abejonių neliko.
„Svarbiausia pasitikėti savimi, būti griežtai, „nesimėtyti“, – apie teisėjavimą kalbėjo Indrė.
Stengiasi būti objektyvi
Indrė teisėjauja jau trečius metus. Nors krepšinio aikštelėje ji jau seniai nebe naujokė. Nuo penktos klasės žaidė krepšinį Rozalimo vidurinėje mokykloje ir Pakruojo sporto centre.
Per vienas atrankines varžybas krepšiniui imlią mergaitę pastebėjo olimpinė čempionė ir trenerė Angelė Rupšienė. Taip keturiolikmetė atsidūrė Vilniuje.
Po poros metų dėl finansinių nesklandumų komandai iširus, Indrė atvyko į Šiaulius. Čia baigė vidurinę, lankė sporto mokyklą. Dabar ji – Lietuvos moterų krepšinio lygoje rungtyniaujančios Šiaulių „Rūtos“ komandos narė.
„Norėjosi į krepšinį pasižiūrėti per kitą prizmę. Pasikalbėjau su trenere Ieva Songailiene. Ši ir pasiūlė pabandyti teisėjauti“, – mena devyniolikmetė.
Kadangi apie krepšinį nemenkai išmanė, mokytis nebuvo sunku.
„Tačiau yra išimčių. Reikia labai gilintis, kad paskui galėčiau kuo objektyviau teisėjauti. Tačiau, kaip sakoma: „kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių“, – vaizdžiai apie mokymąsi teisėjauti pasakojo Indrė.
Niekada neatsisako
Labiausiai Indrei įsiminė varžybos, kuriose jai teko teisėjauti pirmą kartą.
„Buvo Šiaulių moksleivių lygos atidarymas. Man buvo pasakyta: „Jei atlaikysi – teisėjausi“, – savo vadovo žodžius mergina mena iki šiol. – Iš pradžių buvo baisu, tačiau pamažu jaudulys praėjo. Įsivažiavau. Vadovas buvo patenkintas mano pirmuoju teisėjavimu. Taip ir „užsikabinau“.
Dabar I. Balnionytė teisėjauja ne tik Pakruojo rajono vyrų krepšinio pirmenybėse, bet ir Šiaulių krepšinio, Moksleivių lygose.
Indrė pasakojo, jog vienerius metus buvo metusi krepšinį. Tada mokėsi dvyliktoje klasėje, norėjo kuo geriau išlaikyti abitūros egzaminus ir įstoti į norimą specialybę.
Darbar ji – Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto ekologijos ir aplinkotyros specialybės pirmakursė.
Tačiau teisėjauti niekada nesiliovė.
„Nesvarbu, būsiu pavargusi nuo mokslo ar ką tik po varžybų, treniruotės, vis tiek teisėjausiu. Sustabdytų nebent liga ar būčiau kur nors toliau išvykusi“, – pasakojo Indrė, prisipažindama, jog penktadieniais po paskaitų skuba ne į namus Meldinių kaime, o į „Atžalyno“ gimnaziją teisėjauti krepšinio pirmenybėms.
Trokšta veiklos
Indrė ne iš tų, kurie gali sėdėti ir nieko neveikti. Ji nemėgsta ramaus ir pasyvaus poilsio, todėl nesupranta tų, kurie gali dienų dienas leisti prie kompiuterio ar televizoriaus.
„Man yra kančia sėdėti ir nieko neveikti. Ypač buvo sunku po sesijos, kai tuo metu nebuvo varžybų nei paskaitų. Sėdėjau namuose ir jaučiau, kaip „stogas važiavo“, – pasakojo mergina, prisipažindama, jog ir per vasaros atostogas ji ieško aktyvios veiklos. – Toks jau tas mano charakteris.“
Tačiau jai smagu grįžti į gimtuosius Meldinius. Nors čia, jos žodžiais, jau yra kaip svečias. Kitaip ir būti negali, nes gimtuosius namus paliko vos keturiolikos. Skaudama širdimi. Bet ištvėrė tą ilgesį, kasdien telefonu klausydamasi padrąsinančių tėvelių žodžių.
Autorės nuotr.
TEISĖJA: Neretai Indrei Balnionytei per dieną tenka teisėjauti kelioms krepšinio varžyboms.