Naujausios
Mindaugas Žukauskas nuo krepšinio nenutolo
„Čia agentai nepageidaujami, bet vis tiek užėjau“, – redakcijoje sugriaudi balsas kažkur palubėje. Mindaugas Žukauskas pajuokauja, perskaitęs užrašą ant durų. Profesionalią karjerą krepšininkas baigė dar praėjusį pavasarį, tačiau jo marškinėliai Šiaulių arenos palubėje pakabinti tik prieš kelias dienas, kai žaidė „Šiauliai“ ir „Žalgiris“ – dvi brangiausios šio sportininko komandos.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Atsidavė šeimai
Prieš „Šiaulių“ ir „Žalgirio“ varžybas Šiaulių arenoje į palubes pakilo marškinėliai su penktu numeriu. Tai Mindaugo Žukausko numeris, kurį jis turėjo dar žaisdamas Šiauliuose. Čia augęs, sustiprėjęs. Vėliau su „Žalgiriu“ pelnė Europos auksą. Titulus galima vardinti ilgai: Europos čempionas, pasaulio bronzos medalininkas. Profesionalo karjerą M. Žukauskas baigė prieš nepilnus metus. Ar daug kas pasikeitė jo gyvenime? Kokiu ritmu juda? Kuo kvėpuoja šis sportininkas?
– Esu agentas Džeimsas Bondas (nusišypso). Iš tiesų dirbu „Šiaulių“ komandos agentu, vadybininku. Sprendžiu organizacinius klausimus. Dar daug ko turiu išmokti šiame darbe. Žaidėjų neverbuoju, tačiau apie tai tenka pasitarti su direktoriumi ir treneriu.
– Iš kur kilusi tradicija kelti į palubes marškinėlius? Kodėl būtent tavo ir kodėl dabar?
– Tai pirmieji marškinėliai taip iškelti Šiaulių arenoje. Manau, kad tokios tradicijos kilo iš NBA. Yra ir daugiau puikių krepšininkų, kuriuos reikėtų pagerbti. Daug vyrų visą savo sportinę karjerą paaukojo „Šiauliams“.
„Šiaulių“ klubas norėjo mane pasveikinti su karjeros pabaiga tuomet, kai žaisime su „Žalgiriu“ – kita man labai brangia komanda. Jei šios komandos žaidžia tarpusavyje – sergu už „Šiaulius“. Kitose varžybose – už „Žalgirį“.
– Kodėl vadybininkas, o ne treneris?
– Man daug kas yra sakę – baigęs karjerą būsi treneriu. Tai sakė ir Donas Nelsonas jaunesnysis.
Jei nori būti treneriu, turi susikrauti lagaminus ir vėl ruoštis kelionei. Mano tikslas – užauginti vaikus. Vienas pirmokas, o kitas jau aštuntokas. Paklajojau gyvenime daug. Turiu atiduoti duoklę šeimai, kuri tiek metų kartu buvo sportiniu režimu.
Įsivaizduok – vaikams triukšmauti negalima, nes tėvas turi pamiegoti pietų miego dvi valandas. Profesionalai privalo pamiegoti, kaip vaikai darželyje. Labai sveika.
Stojo ant slidžių
– Ar galima sakyti, kad sportas yra sveikata?
– Profesionalus sportas sveikatos tikrai neprideda. Greičiau reikėtų sakyti, kad sportas – traumų tikimybė. Skauda kelius, Achilo sausgyslę, nugarą. Ačiū Dievui, nesu turėjęs didelių traumų. Niekas netrūko, nelūžo.
Savo gyvenimo kelio nesigailiu. Juk aukoji save vardan to, kas tau brangu. Jei meilė krepšiniui veda į kovą – jokios traumos tavęs nestabdys. Kareiviu būti taip pat pavojinga.
Mano vaikai irgi siekia tapti krepšininkais, tačiau aš jų nestabdau. Jei nenorėtų šio kelio – neraginčiau.
– Bet sporto po profesionalo karjeros nemetei?
– Galima sakyti, kad žaidžiu krepšinį dar daugiau. Kviečia visi, kas tik pažįsta. Laukė, kada jau būsiu neprofesionalas. Dabar žaidžiu Šiaulių krepšinio lygoje „Kalvio“ komandoje. Ten daug išeivių iš „Šiaulių“. Žaidžiu tenisą, tinklinį. Mėgstu žaidimus su kamuoliu.
– Gal išbandei ekstremalias sporto šakas?
– Anksčiau daug ko nebuvo galima, kad nepatirčiau traumos. Šią žiemą išmokau čiuožti slidėmis. Tai buvo labai ekstremalu. Rūkas, skardžiai, o pro šalį maži vaikai lyg vėjas praskrenda. Atrodo, sportiškas esu, tačiau be treniruočių ant slidžių vos pastoviu.
Pavyzdys užkrečia
M. Žukauską supykusį tikriausiai yra matę tik artimiausi žmonės. Varžybose jo ramybė stebino sirgalius. Sudėtingiausiais momentais jis sugebėdavo susikoncentruoti ir užmėtyti priešus tritaškiais.
– Gal esi labai ramaus charakterio?
– Būna, kad labai supykstu, tačiau aikštelėje stengiuosi tvardytis. Nuo emocijų nieko gero nebus. Tuomet nebegali padaryti visko, ką sugebi. Keiksmažodžių netoleruoju. Juk varžybas vaikai žiūri.
Treneriui susivaldyti dar sunkiau – juk jis ne aikštelėje, o šalia jos dega. Mano pavojingiausias ginklas – tolimi metimai, o ne keiksmai.
– Kaip vertini Ibrahimo Džabero pasitraukimą iš „Žalgirio“? Ar profesionalus sportas ir alkoholio reklama suderinami?
– Gal atsivertė į savo tikėjimą – tapo tikru musulmonu. Tuomet nieko nepakeisi.
– Stengiesi būti pavyzdžiu savo vaikams?
– Vaikas per televizorių mačiau Sabonį, Kurtinaitį, Chomičių, Marčiulionį. Šimtu procentų tai mane ir pasuko į krepšinį, o ne kitą sporto šaką.
Per metus stengiuosi kelias knygas perskaityti. Kartais dėl to, kad kuo daugiau skaitytų mano vaikai.
Nostalgija Šiauliams
„Šiauliai“ ilgą savo istorijos atkarpą buvo tituluota LKL bronzos laimėtoja. Komanda galėjo iškrėsti staigmeną tokioms komandoms kaip „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ ir kitos stiprios Europos ar BBL komandos.
– Dabar komandą persekioja pralaimėjimai. Kodėl?
– Atsakyti į tokį klausimą sunku. Tačiau faktas – „Šiaulių“ komandoje – nė vieno šiauliečio. Mano nuomone, taip neturėtų būti. Saviškių reikia kaip cukraus į kavą.
Gal neišugdome naujų krepšininkų? Apie Šiaulių krepšinio akademiją nieko nežinau. Jei būsiu reikalingas – pakvies. Yra ir A. Sireikos krepšinio akademija. Kuo daugiau mokyklų, tuo didesnė konkurencija. Tuo labiau talentai bus ugdomi. Nuo to Šiaulių krepšiniui tik geriau.
– Kodėl gyveni ir pasilieki Šiauliuose?
– Nuvykti galima visur, tačiau gimtinė traukia. Man negėda pasakyti, kad esu šiaulietis ir man čia gera. Mažai vaikštau po bulvarą, tačiau kai gatvėje mane atpažįsta, manęs tai nežeidžia. Šiauliuose jaučiuosi savas.
Vasarą apsilankau pas giminaičius kaime. Mano tėvai kilę iš Papilės. Teko ir šieną vežti, ir kitus ūkio darbus dirbti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AUKSAS: 2003 metai. Aistruoliai sutinka Mindaugą Žukauską – Europos čempioną. Šalia – rinktinės treneris Antanas Sireika, komandos draugas Donatas Slanina.
KARYS: M. Žukauskas aikštelėje buvo tarsi universalus karys – taiklus ir greitas.
PRAKAITAS: Daug prakaito išlieta kovojant už „Šiaulius“.
TEISĖJAS: ŠKL „Žvaigždžių dienoje“ M. Žukauskas vertino „oro karalius“.
ISTORIJA: M. Žukausko marškinėliai kabo Šiaulių arenoje.
PADĖKA: Bučiniai ir gėlės geriausiam visų laikų „Šiaulių“ žaidėjui Mindaugui Žukauskui.