Naujausios
Verslininkas svajoja įkurti agroservisą
Užventiškis verslininkas Antanas Butkus jau daugelį metų svajoja įkurti agroservisą, kuris padėtų dirbti žemę smulkių ūkelių savininkams. Tačiau nesulaukia valdžios palaikymo.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Geras suvirintojas – retenybė
Veterinarijos akademiją baigęs Antanas Butkus dirbo zootechniku ir ūkio direktoriumi. Išsiardžius ūkiams ir bendrovėms, nusprendė kurti savo verslą. Remontuoja žemės ūkio techniką. Daugiau vien žemės ūkio techniką remontuojančių servisų Kelmės rajone , ko gero, nėra.
Žmonės čia atvažiuoja remontuotis plūgų, traktorių, kultivatorių, remontuoti priekabų.
Aukštąjį mokslą baigęs verslininkas samdo tik vieną arba du darbininkus. Su jais kartu dirba pats. „Ponaut nebėra kada ir kaip, – sako. – Kartais žmogui greitai reikia priekabos. Remontuojame nežiūrėdami nė darbo valandų, nes kitą dieną gali negauti jokio užsakymo.“
Verslininkui tenka pasirūpinti ir remontui reikalingomis medžiagomis. Tenka suktis kasdien.
Tačiau didžiausia problema – geras suvirintojas. Senieji suvirintojai jau išėjo užtarnauto poilsio. O jaunų, patikimų suvirintojų kaip ir nėra. Jie arba dirba sau, arba išvažiavę į užsienį. Į A.Butkaus servisą suvirintojas dirbti važinėja iš Luokės.
„Negali to darbo patikėti bet kam, – pasakoja verslininkas. – Čia reikia pamąstyti, padaryti kultūringai ir tvirtai. Kad klientas nekeiktų. Juk kartais atveža priekabą, kurios sveikas tik rėmas. Metalinę cisterną ar kitokią priekabą tenka suvirinti iš naujų metalo plokščių.
Trūksta "gaspadorių“
A. Butkus stebi, kaip vyresnio amžiaus žmonės atsisako žemės, nes neturi kaip ją įdirbti. Trihektarininkui arba kad ir daugiau – iki dešimties hektarų turinčiam žmogui sudėtinga verstis. Dėl tokio ploto nei kombaino, nei kitos brangios žemės ūkio technikos neapsimoka pirkti. Ji rūdys be darbo. Be to, iš tokio ploto milijonus kainuojančių traktorių ir nenupirksi.
O technikos turintys ūkininkai gaudo kiekvieną žemės darbams tinkamą dieną ir žiūri, kad tik spėtų pasėti ir nukulti savo plotus.
Dėl tokių pat priežasčių, ne vien iš tingėjimo žemės atsisako ir kai kurios jaunos šeimos. Apsisprendžia geriau nieko neturėti ir gyventi iš pašalpų arba uždarbiauti užsienyje.
Todėl užventiškiui verslininkui jau seniai kirba mintis įkurti agroservisą mažažemiams Užvenčio apylinkių gyventojams. „Reikėtų traktoriaus, kombaino, mažiems sklypeliams pritaikytos technikos, – svarsto A.Butkus. – Bet aš neturiu tiek lėšų, kad galėčiau viską supirkti. Neisiu banko plėšti ar iš žmonių vilioti. Ir skolintis jau ne tas amžius.
Manyčiau, jog valstybė turėtų tokias idėjas remti. Ką moka pinigus pašalpoms, geriau sudarytų sąlygas kaimo žmonėms dirbti žemę. Mielai organizuočiau tokio agroserviso steigimą.“
Verslininkas ne kartą kėlęs šias problemas įvairiuose susitikimuose su valdžia. Bet niekas nenori girdėti.
„Valdžiai žmogus tik prieš rinkimus reikalingas, – mintija A.Butkus. – Tada jau važinėja pas pačius skurdžiausius. Išsirenka etatinius šnekorius. Dalija bambonkes ir pasiraukšlėjusius obuoliukus. Kad už jų partiją balsuotų. O kaip padėti tam žmogui išlipti iš skurdo, nesugalvoja. Ir tokių, kurie galvoja, nemėgsta.
Gavę valdžią tuoj pat pasijunta ponais, užmiršta, kad jų pareiga – rūpintis žmonėmis. Trūksta tikrų gaspadorių. O jeigu kuris pradeda gaspadoriškai šnekėt, jam per galvą.“
Autorės nuotr.
ESMĖ: Užventiškis verslininkas Antanas Butkus sako, jog kaimo skurdo ir atskirties problemas reikia spręsti iš esmės, sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir išlipti iš skurdo, o ne pašalpomis lopyti šeimų biudžeto skyles.