
Naujausios
Svajonių namai tapo tikrove
Prieš du dešimtmečius Danutė Čarienė su vyru Antanu, po pusės amžiaus, praleisto Klaipėdoje, nusprendė grįžti į savo tėviškę – Notėnų kaimą Kelmės pašonėje. Plyname lauke iš naujo iškilo pastatai, įveistas sodas ir miškas, tyvuliuoja tvenkinys. Būtent tokius namus Danutė Čarienė ir įsivaizdavo. Svajonės tapo tikrove ne per vienerius metus.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Nuo žemės – prie žemės
Danutė Čarienė su vyru Antanu į savo tėviškę Notėnų kaime grįžo prieš porą dešimtmečių.
Savo vaikystės namų moteris neberado – tik akmenį ir senutėlius medžius. Visi pastatai buvo nugriauti iki pamatų. Iš naujo gyvenimą Čarai taip ir pradėjo – ant pliko lauko, atsivežę ir pasistatę palapinę.
„Klaipėdoje praleidome beveik 50-etį. Vyras – jūreivis, plaukiojęs daugelį metų. Bet abu esame nuo žemės“, – pasakojo D. Čarienė.
Mintis iš uostamiesčio grįžti tėviškėn Danutei Čarienei kilo 1991-aisiais. Pasakiusi sau: čia mano žemė, ir aš čia gyvensiu.
Po karo dar septyniolikmetei Danutei teko priverstinai palikti gimtuosius namus. Tėvas už neatiduotą prievolę pateko kalėjiman. Mamai, likusiai su trimis vaikais, Notėnuose nebebuvo gyvenimo.
„Pabėgome nuo gresiančio išvežimo tik su ryšuliukais ant pečių, nors mama buvo turto prikrovusi vežimą, pakinkiusi aklius, dar norėjo ir karvę išsivesti. Tačiau rytą radome nusuktas rato stebules. Pėsti išėjome. Ačiū Dievui, nors po daugelio metų grįžau“, – pasakojo D. Čarienė, pridurdama, kad tokių istorijų, kaip jos, Lietuvoje – tūkstančiai. Bet kiekviena savaip skaudi.
Pirmuosius darbus plyname lauke Čarai pradėjo nelaukdami. Maždaug hektare buvusio sodo jau klestėjo įvairiausi medžiai: uosiai, klevai. A. Čaras ten įsisuko su kirviu ir pjūklu, sutvarkė, išretino. Dabar toji vieta – kaip parkas. Visoje sodybos teritorijoje buvo prižėlę galybė piktžolių, kurioms irgi greitai atėjo galas.
Čarai pasodino 300 eglaičių, pušų, įveisė šešis hektarus miško. Jau išaugęs didžiulis sodas. O prieš du dešimtmečius sodinimams, rodės, nėra pabaigos. „Vis sodinom ir sodinom. Vienu du, nebe jauni, šešiasdešimtmečiai. Sūnus liko Klaipėdoje, bute“, – prisiminė jaukios sodybos šeimininkė.
Dešimtmetis – juodo darbo
Tuščioje tėviškėje pirmiausia iškilo tvartai. Šeimininkai apsigyveno pašarų virtuvėlėje. Blokinis statinys buvo nesandarus, į vidų varvėdavo vanduo. Gyvenamasis namas pastatytas ir įrengtas gerokai vėliau, 1995-aisiais.
Iš miesto Čarai neparsivežė nieko. Kaime prireikė ir šuns, ir katės. Jau pensininkai būdami, pradėjo laikyti šešias melžiamas karves, prieauglio, po 30-40 kiaulių. Valdė 50 hektarų žemės: savo 40 hektarų ir dar dešimtį hektarų – brolio. Technikos neturėjo, įsigijo vėliau. Pradėjo nuo nulio ir nuo didelio ryžto.
Prieš dešimtmetį iš miesto į kaimą grįžę sutuoktiniai, jų pačių teigimu, dirbo juodai. Kitos išeities nebuvo, o pasirinkimo nebuvo nė minties keisti.
„Pamenu, dar pačioje kūrimosi pradžioje, užlipau ant kalnelio ir būsimus namus – tokius, kokiuose dabar gyvename – pamačiau kaip ant delno“, – tvirtino Danutė Čarienė.
Nors ir sulaukę gražaus amžiaus, Čarai puikiai tvarko namus ir aplinką. Viduje rankdarbių meistrė įrengusi savotišką dailės galeriją – sienos nukabinėtos siuvinėtais paveikslais, daugybė kitokių gražių darbų. Vasaromis akis džiugina gėlynai. Čarų sodyba yra pripažinta gražiausiai tvarkoma rajone.
Penki dešimtmečiai kartu
„Viena nieko nebūčiau nuveikusi. Tačiau šalia buvo ir yra žmogus, kuriuo galiu pasitikėti – vyras“,– sakė D. Čarienė.
Danutė ir Antanas Čarai šiemet minės auksinių vestuvių sukaktį. Pora susituokė 1963-aisiais, po labai neilgos draugystės. Tiesiog abiem buvo aišku, kad daugiau nieko ieškoti nebereikia.
Ir neapsiriko.
Autorės nuotr.
SVAJONĖS: Danutė Čarienė prieš porą dešimtmečių iš Klaipėdos su vyru Antanu sugrįžusi į savo tėviškė Notėnų kaime, dabar gyvena tokiuose namuose, kokius ir įsivaizdavo. Svajonės, darbščių ir sumanių sutuoktinių dėka, tapo tikrove.
Danutės ir Antano Čaro asmeninio albumo nuotr.
VESTUVĖS: Šiemet sukanka 50 metų, kai Danutė ir Antanas Čarai kartu. Vestuves pora atšoko 1963-aisiais.