
Naujausios
Bendruomenės pasiryžusios išsaugoti pelkes
Radviliškio rajone, Šaukote, surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje kelių rajonų kaimų bendruomenės aiškinosi pelkių atkūrimo, išsaugojimo bei ūkininkavimo pelkėtose žemėse galimybes.
Konferencijos dalyviams buvo surengta ir mokslinė išvyka į Praviršulio tyrelį.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Galimybės atkurti aukštapelkes
Šaukote surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas: pelkės ir kitos šlapynės“ daug kalbėta apie pelkių atkūrimą ir jų išsaugojimą.
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovė Sigita Sprainaitytė konferencijos dalyviams surengė virtualią kelionę po penkių žemynų šlapynes, atskleidė jų įvairovę, išskirtines savybes bei skirtumus.
Apie aukštapelkinių bendrijų atkūrimo bandymus durpynuose pasakoję Botanikos instituto specialistai džiaugėsi pavykusiu aukštapelkės augalų atkūrimo eksperimentu: nebeeksploatuojamame Aukštumalos (Šilutės rajonas) durpyne prigijo net 94 procentai eksperimentiniame sklype paskleistų augalų, jie auga bei plečiasi.
Gamtosaugos temos
Konferencijos dalyviai nemažai dėmesio skyrė gamtosaugos temoms.
Mark Selby, atvykęs iš Anglijos ir jau keletą metų gyvenantis Lietuvoje, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad išsaugoti natūralią gamtą galima tik padidinus baudas už jos niokojimą. „300 litų už savavališkai iškirstą mišką – tai ne bauda, tai – pasityčiojimas“, – sakė jis.
Pasak M. Selby, Anglijoje skiriamos daug didesnės baudos. Svečias prisiminė, jog kartą, keliaudamas po draustinio teritoriją, jis pasiėmė pluoštelį samanų. Tai pastebėję parko darbuotojai iškvietė policiją, kuriai teko ilgai aiškintis, jog niokoti gamtos jis nenorėjo.
„Man buvo pagrasinta tūkstantinėmis baudomis už gyvosios gamtos niokojimą. O Lietuvoje, ką nori tą daryk“, – tvirtino anglas.
„Šiaulių krašto“ pakalbintas Šaukoto seniūnijoje ūkininkaujantis anglas Christopher Artur Cecil Gibson sakė, jog reikia mokytis sugyventi su gamta, o tikrosios, natūralios pelkės turi būti saugomos.
Kalbėdamas apie ūkininkavimą, jis sakė, jog dirbant pelkėtose žemėse reikia turėti 1 ar 2 didelius traktorius su dvigubais ratais ir atlikti visus darbus per labai trumpą laikotarpį, kai žemė būna pakankamai sausa.
Išvyka į pelkę
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto Žolių selekcijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras Vaclovas Stukonis bendruomenių nariams pristatė Praviršulio botaninio-zoologinio draustinio augmenijos pasaulį, apie kurį duomenų beveik nėra.
Konferencijos dalyviams buvo surengta ir išvyka į Praviršulio tyrelį. Pasiskirstę į dvi grupes, išvykos dalyviai turėjo galimybę ne tik pakeliauti po pelkę, bet ir atlikti mokslinius darbus.
Grupė, kuriai vadovavo viena iš konferencijos organizatorių – Sargelių bendruomenės centro pirmininkė, mokslų daktarė Daiva Šeškauskaitė, keliavo lengvesniu maršrutu. Keliautojai apžiūrėjo samanų rūšis, kiminus, bebrų užtvanką, turėjo galimybę paspanguoliauti.
Grupės, vadovaujamos V. Stukonio ir Lietuvoje gyvenančio mokslininko iš Vokietijos Bernd Gliwa, užduotis buvo daug sunkesnė. Jiems reikėjo rinkti pelkėje augančius grybus, susipažinti su kerpėmis, stebėti pelkės gyvūniją, vabzdžius.
Kai mokslų daktarė Reda Iršėnaitė peržiūrėjo visus surinktus grybus, paaiškėjo, jog buvo rastas labai retas ir į Raudonąją knygą įrašytas kislusis piengrybis.
Pasak D. Šeškauskaitės, šios konferencijos tikslas buvo parodyti žmonėms, kokioje aplinkoje jie gyvena.
„Mes norėjome parodyti žmonėms, ką jie turi, kokioje gamtoje gyvena ir tik po to mokyti juos ūkininkauti, nepažeidžiant gamtos dėsnių. Šaukotas buvo pasirinktas todėl, kad jis yra prie pelkės. Norėtųsi, kad kitais metais, susitikę kitoje bendruomenėje, mes tęstume pradėtą gamtos išsaugojimo darbą“, – sakė D. Šeškauskaitė.
AUTORIAUS nuotr.
IŠVYKA: Išvykos po pelkes metu keliautojams teko įveikti įvairias kliūtis.
MOKSLAS: Moksliniais tikslais keliavusi grupė rinko pelkėje augančius grybus.
DALYVIAI: Konferencijos dalyviai pasirengę keliauti po Praviršulio tyrelį.