Naujausios
Pakruojo valdžia dialogo su žemdirbiais nenori
Spalio pabaigoje Pakruojo rajono savivaldybė surengė rajono gyvulininkystės plėtros studijos viešą pristatymą. Po jo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas skelbiasi pasigedęs dialogo, o kitaip manančius viešai vadina „ veikėjais“ .
Alvidas VASILIAUSKAS
Apie šios studijos svarstymą ir viešą pristatymą man, kaip ir dar keliems ūkininkams bei žemės ūkio specialistams, susižinoti teko vienas per kitą. Nei Ūkininkų sąjungos rajono skyrius, nei kitos su rajono žemės ūkio veikla susijusios organizacijos negavo Savivaldybės pranešimų, kad rajono gyvulininkystės plėtros studiją rengę specialistai atvyksta ją pristatyti. Sumanymas geras, bet į šį renginį susirinko visa rajono valdžia, visuomenininkai, verslininkai ir mokytojai, tik ne patys žemdirbiai, ūkininkai, kuriems tas klausimas rūpi labiausiai.
Taip atsitiko dėl to, kad informacija apie renginį tebuvo paskelbta savivaldybės tinklalapyje ir viename iš rajono laikraščių, o rudens darbymetyje vis dar besisukantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių specialistai tų pranešimų nepastebėjo.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas dabar viešai piktinasi, kad tame svarstyme nebuvo dialogo. O iš kur jis galėjo atsirasti, jei, kaip pripažįsta pats vedėjas „ formalaus nustatyto procedūrų atlikimo neužtenka“ . Nebent dabar, kai rajono valdžia kitaip manančius išvadino „ veikėjais“ , ir susivokė nebeturinti su kuo diskutuoti, supras savo paklydimus ir su savo rajono žmonėmis sės prie diskusijų stalo.
Šiuo metu jau sklando gandai, kad pagal šia studiją bus galima auginti ne daugiau 50 galvijų. Tačiau tai yra tik žmonių klaidinimas, arba dėmesio nukreipimas nuo tikrosios problemos. Pakruojo ūkininkų sąjungos tarybą yra už gyvulininkystės plėtrą, tačiau niekaip nepritaria danų kiaulidžių statyboms. O susirinkusieji į studijos svarstymą buvo tos pačios nuomonė.
Akivaizdu, danai mūsų rajono valdžios vyrus apgavo. Todėl dabar mūsų valdžia yra pasimetusi dėl danų kiaulininkystės kompleksų plėtros: veikti paslapčia nebeišeina, o viešai — trūksta drąsos. Tačiau ir tokia situacija nėra be išeities. Sprendimas paprastas: rajono valdžiai atvirai, be įžeidinėjimų reikėtų kalbėtis su rajono žmonėmis, tartis su savais žemės ūkio bendrovių specialistais, ūkininkais.
Visi mes galime geranoriškai padėti išlipti iš to liūno, atsikratyti neapgalvotų įsipareigojimų danų kompleksų statytojams. Juk Mažeikių, Pasvalio, Biržų, Kelmės, Radviliškio, Ignalinos žmonės juos iš savo žemių varo, ten ir vietinės valdžios nuolankumo danų kiaulininkai negavo. Užtat sukalbamų vyrų rado Pakruojy ir įsikabino.
Ir nereikia žmonių apgaudinėti tų danų investicijų mūsų krašte ekonomine nauda, kuriamomis darbo vietomis, grūdų supirkinėjimu gera kaina.
Pakruojyje gyvulininkystę plėtodami ir kiaules augindami ne dešimtimis tūkstančių ir ne „ premiksais“ ( per pustrečio mėnesio, kaip tai daro danai), ne mažiau darbo vietų gali sukurti ir savi ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės. O grūdus superkančių įmonių čia yra tiek, kad ir supirkimo sąlygų konkurencija normaliai veikia. Beje pagal mūsų krašte priimtinas kiaulių auginimo technologijas ir srutų laukuose pilti tiek nereiks, kad augalai imtų mutuoti, kaip jau yra Pasvalio rajono danų kiaulių srutomis laistomose žemėse.
Todėl girdėti ir matyti mūsų valdžios vyrams reikėtų pirmiausia savo krašto žemdirbius, o jei trūksta žinių ir supratimo — kalbėtis su jais ir tartis.
Reikėtų neslėpti, kad studija tėra tik rekomendacinio pobūdžio. Nes žemės ūkis -- taip pat verslas ir jo veiklos plėtrą reguliuoja ne kokios nors studijos, o -- rinka. Žinoma, prieš tai atitinkamai susitvarkius aplinkosauginius reikalavimus.
Alvidas Vasiliauskas Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas.