Naujausios
Ūkininkai imasi melioruoti laukus
Valstybė nesiima tvarkyti jai priklausančių melioracijos įrenginių. Dėl to prarasdami dalį derliaus, Gruzdžių seniūnijos (Šiaulių rajonas) ūkininkai Edas Sasnauskas ir Darius Znutas ryžosi laukus melioruoti savo lėšomis.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Dirba trys brigados
Stambiausiojo Šiaulių krašte bulvininkystės ūkio savininkas Edas Sasnauskas neseniai ūkyje įdarbino melioracijos specialistą. Tris darbuotojų, vasarą dirbusių mechanizatoriais, brigadas, pasibaigus rudens darbams laukuose, jis pasiuntė valyti melioracijos griovius. Ūkininko kieme stovi ką tik nusipirktas naudotas ekskavatorius — remontininkai jį ruošia darbui.
„Tiesiog žiauru, kaip žūsta derlius patvinusiuose laukuose. Daugiau nei trečdalyje pasėlių nukentėjo bulvės, nemaži ploteliai nunyko visiškai. Valstybė, melioracijos sistemas prisiėmusi nuosavybėn, į jų būklę visiškai nekreipia dėmesio. Apleido jas tiek, kad mes, ūkininkai, norėdami gauti derlių, turime lopyti iš savo kišenės“, — su apmaudu pasakojo E. Sasnauskas.
Poviliškių, Dargaičių, Karvelių kaimuose jis drauge su kaimynu Dariumi Znutu įdirba per 1300 hektarų žemės. E.Sasnauskas rodė iš lėktuvo praėjusią vasarą padarytas savų pasėlių fotonuotraukas. Jose — juodi gabalai, rodantys žūstančias ar žuvusias bulvių laukų salas — kaip šachmatų lentoje...
Žemių sausinimo sistemos šių ūkininkų žemėse buvo įrengtos 1971-1978 metais. Taigi, pagal mokslininkų sampratą — jos jau visiškai nusidėvėjusios.
„Pirmiausia griebėmės valyti melioracijos griovius, pašalinti iš jų sąnašas, sąžalynus, išvalyti drenažo rinktuvų žiotis. Yra gausybė bebrų užtvankų. Tokių griovių mūsų žemėse — net 25 kilometrai. Tačiau šie grioviai už mūsų žemių ribų tęsiasi iki upelių — kas juos ten valys? Daugelis mūsų įdirbamų žemių yra nuomojamos iš žemių savininkų, kuriems nerūpi pro jų žemes praeinantys melioracijos grioviai“, — savo rūpesčius vardino ūkininkas.
Iš tiesų, dar neteko girdėti, kad privačių žemių savininkai būtų kaip nors verčiami atlikti savo prievolę — valyti praeinančius griovius iki jų vidurio. Nėra ir mechanizmo, kaip žemės savininkas — žmogus ar valstybė — galėtų atsilyginti už žemę įdirbančio ūkininko investiciją, melioruojant jo žemę.
Paraiška tebeguli stalčiuose
E. Sasnauskas rodo ritinius kadaise parengtų drenažo darbų šiose vietose projektų kopijų. Kartu su D. Znutu praėjusį rudenį jie parengė paraišką valstybės paramai gauti sausinimo sistemoms remontuoti. Dokumentų rengimas paraiškai ir būsimam darbų projektui kainavo apie 70 tūkstančių litų. Paraiška pripažinta tinkama, ji patvirtinta, o finansavimo — nėra.
Jau praėjusiais metais šiedu ūkininkai ėmėsi patys remontuoti drenažo šulinėlius. „Darbo — trejiems metams į priekį. Seniai brendo būtinumas tvarkyti drenažo sistemas. Ne juokas — žuvęs hektaras bulvių pasėlio “nusineša“ mažiausiai 30-40 tūkstančių litų ūkio pajamų. Tokių plotelių kasmet — vis daugiau. Kad ir kiek įveiksime padaryti — vis pliusas“, — dalijasi samprotavimais ūkio šeimininkas.
Tokių darbų praktika rodo, jog melioracijos sistemų vieno hektaro remontas šalies mastu kainuoja vidutiniškai 15 tūkstančių litų.
Matininkų teigimu, melioruotos žemės ekonominis įvertinimas būna maždaug 20 balų didesnis. Kartu maždaug tūkstančiu litų didesnė normatyvinė vieno hektaro žemės vertė, nuo kurios skaičiuojami žemės mokesčiai.Tuo tarpu valstybė, užuot pasirūpinusi savo turto priežiūra, iki šiol begėdiškai pelnosi iš žemės mokesčių už įrengtas drenažo sistemas, kurios nebeveikia.
KOMENTARAS
Šiaulių rajono Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyrio vedėjas Saulius DARGINAVIČIUS:
— Šiais metais rajone susibūrusios žemių melioravimo sistemų remonto asociacijos parengė keturias paraiškas valstybės paramai gauti, kuomet valstybė padengia 90 procentų išlaidų. Visos jos užregistruotos Žemės ūkio ministerijoje, pripažintos tinkamomis. Tačiau finansavimo neskirta — ūkininkų paraiškų vertė šalies mastu keleriopai viršija tam nustatytą lėšų limitą.
Per penkerius metus, kai įsigaliojo dabartinė paramos melioravimui sistema, paramą yra gavusios penkios rajono asociacijos.
Šalies biudžeto lėšų, kuriomis disponuoja Savivaldybė, didžioji dalis atitenka neatidėliotiniems, avariniams pavojingų hidrotechnikos statinių (tvenkinių pylimų) priežiūros darbams atlikti. Šiemet šiomis lėšomis įstengėme sutvarkyti dvi užtvankas, keletą pralaidų, patvarkėme nedidelius melioracijos įrenginių plotelius Voveriškėse ir Ginkūnuose.
Mano manymu, valstybė galėtų priversti žemių savininkus prižiūrėti melioracijos griovius, reguliuodama jiems skiriamų tiesioginių išmokų už pasėlius dydžius. Kilometro ilgio kanalo kasmetinė priežiūra atsieina apie 300— 400 litų.
DRENAŽAS: Ūkininkas Edas Sasnauskas jau parsigabeno į Poviliškius vamzdžių požeminėms sausinimo sistemoms atstatyti, tris ūkio darbuotojų brigadas nukreipė valyti melioracijos griovių.
INVESTICIJA: Nusipirkęs ekskavatorių, ūkininkas nusiteikęs pagelbėti juo ir kaimyniniams ūkiams.
Autoriaus nuotr.