Nuotekų tvarkymas Šiauliuose – kokių rezultatų pasiekta?

Ne­tei­sin­gas nuo­te­kų tvar­ky­mas tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį van­dens tel­ki­nių būk­lei, taip pat su­ke­lia ne­pa­to­gu­mus gy­ven­to­jams. Prieš du me­tus Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ver­tin­da­ma nuo­te­kų tvar­ky­mo ko­ky­bę Lie­tu­vo­je nu­sta­tė, jog dau­gu­ma ag­lo­me­ra­ci­jų ša­ly­je nea­ti­tin­ka Mies­to nuo­te­kų va­ly­mo di­rek­ty­vo­je iš­kel­tų van­dens tie­ki­mo bei nuo­te­kų su­rin­ki­mo ir ša­li­ni­mo rei­ka­la­vi­mų – per ma­ža da­lis nuo­te­kų su­ren­ka­ma ir su­tvar­ko­ma cent­ra­li­zuo­tu bū­du.

Di­rek­ty­va tai­ko­ma ag­lo­me­ra­ci­joms, tu­rin­čioms dau­giau kaip 2000 gy­ven­to­jų.

"Lie­tu­vos at­ve­ju iš­skir­tos 54 ag­lo­me­ra­ci­jos iš 65, ku­rio­se per di­de­lis gy­ven­to­jų skai­čius ne­gau­na cent­ra­li­zuo­tos nuo­te­kų va­ly­mo pa­slau­gos. Taip pat įvar­din­ta, jog neuž­tik­ri­na­mas kont­ro­lės me­cha­niz­mas, ku­ris įver­tin­tų, ar in­di­vi­dua­lio­se sis­te­mo­se nuo­te­kų tvar­ky­mas yra tin­ka­mas", – aiš­ki­na Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Tar­šos pre­ven­ci­jos po­li­ti­kos gru­pės vy­res­nio­ji pa­ta­rė­ja Ag­nė Knie­žai­tė-Gof­ma­nė. Jos tei­gi­mu, šiuo me­tu pa­da­ry­ta di­de­lė pa­žan­ga ir da­lis mies­tų, ku­rie rei­ka­la­vi­mų nea­ti­ti­ko, šiuo me­tu jau pa­ten­ka į pa­vyz­din­gų­jų są­ra­šą. Šiau­liai – vie­nas jų.

Pa­sak bend­ro­vės "Šiau­lių van­de­nys" ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vės Džiul­je­tos Mar­ti­nai­tie­nės, Šiau­liuo­se 2009-2015 me­tų lai­ko­tar­piu ak­ty­viai vyk­dy­ti ES fi­nan­suo­ja­mi van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lų plėt­ros pro­jek­tai.

"Šiuo lai­ko­tar­piu vamz­dy­nai bu­vo nu­ties­ti ke­liuo­se Šiau­lių mies­to in­di­vi­dua­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­luo­se: Me­de­ly­no, Kal­niu­ko, Pa­ba­lių mik­ro­ra­jo­nuo­se, taip pat Til­žės, Ver­du­lių, Ka­na­pių, Gi­ru­lių gat­vių kvar­ta­le, 122-io­se mies­to gat­vė­se ar jų at­kar­po­se ir da­ly­je Šiau­lių ra­jo­no Gin­kū­nų gy­ven­vie­tės gat­vių", – pa­žy­mi D. Mar­ti­nai­tie­nė. Ji pa­sa­ko­ja, kad prieš vyk­dant dar­bus bu­vo or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mai su gy­ven­to­jais, eks­kur­si­jos į Van­dent­var­kos mu­zie­jų, Bi­ru­tės van­den­vie­tę ir nuo­te­kų va­lyk­lą. Su­si­ti­ki­muo­se spe­cia­lis­tai gy­ven­to­jams aiš­ki­no apie pri­si­jun­gi­mo tvar­ką ir tei­kia­mą nau­dą.

Su­ren­ka­ma di­džio­ji da­lis nuo­te­kų

Bend­ro­vės duo­me­ni­mis, Šiau­lių mies­to ag­lo­me­ra­ci­jo­je cent­ra­li­zuo­tai yra su­ren­ka­ma 98,15 pro­c. nuo­te­kų, ta­čiau ne vi­si gy­ven­to­jai pro­jek­tų me­tu pri­si­jun­gė prie cent­ra­li­zuo­tų tink­lų.

"Ska­tin­da­mi gy­ven­to­jus jung­tis ir įgy­ven­din­da­mi Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas, nuo 2016 m. pir­mie­ji Lie­tu­vo­je pra­dė­jo­me klo­ti van­den­tie­kio ir nuo­te­kų ša­li­ni­mo tink­lų at­ša­kas iki skly­po ri­bos pa­gal gy­ven­to­jų pra­šy­mus", – pa­žy­mi "Šiau­lių van­de­nys" at­sto­vė. Jos tei­gi­mu, nuo pro­jek­tų vyk­dy­mo pra­džios, prie van­den­tie­kio tink­lų pri­si­jun­gė 2872 na­mų ūkiai, o prie cent­ra­li­zuo­tų nuo­te­kų tink­lų – 3684 na­mų ūkiai.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė pa­žy­mi, kad nuo įsto­ji­mo į ES į van­dent­var­kos sek­to­rių in­ves­tuo­tos di­džiu­lės lė­šos ir nuo­te­kų tvar­ky­mas vi­so­je Lie­tu­vo­je ženk­liai pa­ge­rin­tas.

"Jei­gu prieš įsto­jant į ES iš­va­ly­da­vo­me apie 20-30 pro­c. nuo­te­kų, tai da­bar iš­va­lo­me be­veik vi­sas, ku­rios yra su­ren­ka­mos. Pa­žan­ga van­dent­var­kos sri­ty­je pa­si­ma­tė ir ver­ti­nant van­dens tel­ki­nių būk­lę, bet to ne­pa­kan­ka, nes su­rink­ti ir iš­va­ly­ti rei­kia vi­sas nuo­te­kas. Jei mes jų ne­su­ren­ka­me cent­ra­li­zuo­to­mis sis­te­mo­mis, jos tvar­ko­mos in­di­vi­dua­lio­se sis­te­mo­se, ir ne vi­sa­da iš­lei­džia­mos į ap­lin­ką tin­ka­mai iš­va­ly­tos", – sa­ko A. Knie­žai­tė-Gof­ma­nė.

Ne­va­ly­tos nuo­te­kos ke­lia grės­mę van­dens ko­ky­bei

Kaip pa­žy­mi­ma Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo apie nuo­te­kų ir dumb­lo tvar­ky­mą ata­skai­to­je, di­džią­ją me­džia­gų da­lį nuo­te­ko­se su­da­ro mais­ti­nės me­džia­gos, to­kios kaip azo­tas ir fos­fo­ras. Jos ga­li pa­kenk­ti gė­lo van­dens ir jū­rų ap­lin­kai ir lem­ti eut­ro­fi­ka­ci­ją – per­ne­lyg grei­tą dumb­lių bei aukš­tes­nių­jų aug­me­ni­jos for­mų au­gi­mą, ku­ris su­trik­do or­ga­niz­mų pu­siaus­vy­rą van­de­ny­je ir da­ro nei­gia­mą po­vei­kį van­dens tel­ki­nių būk­lei.

"Vie­na iš pa­grin­di­nių Lie­tu­vos upių pro­ble­mų – per di­de­lis azo­to kie­kis, dėl šios prie­žas­ties jos ne­ga­li pa­siek­ti ge­ros van­de­nų būk­lės pa­gal bend­rą­ją van­dens po­li­ti­kos di­rek­ty­vą. O fos­fo­ras ypač ne­pa­gei­dau­ja­mas ir Bal­ti­jos jū­ro­je, Kur­šių ma­rio­se, nes su­ke­lia eut­ro­fi­ka­ci­jos pro­ce­sus", – sa­ko A. Knie­žai­tė-Gof­ma­nė.

Bu­vo ter­šia­mas Vi­jo­lės upe­lis

Pa­sak D. Mar­ti­nai­tie­nės, kol in­di­vi­dua­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų ra­jo­nų gy­ven­to­jai ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės pri­si­jung­ti prie cent­ra­li­zuo­tų nuo­te­kų tink­lų, pa­ty­rė daug ne­pa­to­gu­mų dėl nuo­te­kų pa­ša­li­ni­mo.

"Daž­niau­siai nuo­te­kas tek­da­vo pil­ti į iš­sė­mi­mo duo­bes, o vė­liau rū­pin­tis jų iš­ve­ži­mu. Ta­čiau toks nuo­te­kų tvar­ky­mo bū­das ne tik bran­giai kai­nuo­ja, bet ir ter­šia ap­lin­ką", – sa­ko bend­ro­vės at­sto­vė. Ji pa­sa­ko­ja, jog di­džiau­sia­me Šiau­lių mies­to Me­de­ly­no mik­ro­ra­jo­ne kai ku­rie gy­ven­to­jai bui­ti­nes nuo­te­kas iš­leis­da­vo į Vi­jo­lės upe­lį, te­kan­tį per mik­ro­ra­jo­ną ar­ba į at­vi­rus pa­vir­ši­nių nuo­te­kų grio­vius bei ka­na­lus.

"Įta­ri­mus, kad nuo­te­ko­mis bu­vo ter­šia­mas upe­lis, pa­tvir­ti­no Šiau­lių mu­ni­ci­pa­li­nės ap­lin­kos la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai. Gy­ve­nan­tys ša­lia Vi­jo­lės nuo­lat skun­dė­si nuo upe­lio sklin­dan­čiais ne­ma­lo­niais kva­pais. Be to, bu­vo di­de­lė ti­ki­my­bė, kad ter­ša­lai pa­te­ko į grun­ti­nius van­de­nis ir už­ter­šė šu­li­nių van­de­nį", – pa­žy­mi D. Mar­ti­nai­tie­nė.

Jos tei­gi­mu, bend­ro­vė kas­met įgy­ven­di­na įvai­rias edu­ka­ci­nes, vie­ši­ni­mo prie­mo­nes, ku­rio­mis ak­cen­tuo­ja ko­ky­biš­ko van­dens, pa­ti­ki­mo nuo­te­kų su­rin­ki­mo ir va­ly­mo svar­bą.

"Kiek­vie­nam svar­bu var­to­ti svei­ką van­de­nį, gy­ven­ti šva­rio­je ap­lin­ko­je, ta­čiau sa­va­ran­kiš­kai tuo be­si­rū­pi­nant ne tik iš­lai­dau­ja­ma, bet ir gaiš­ta­mas lai­kas, už­si­krau­na­ma pa­pil­do­mų dar­bų, o šian­dien to ne­be­tu­rė­tų bū­ti", – nea­be­jo­ja D. Mar­ti­nai­tie­nė.

Užs. Nr. 426484