Tiesiog nemylėtas ir muštas vaikas

Akt­vy­vi vi­suo­me­ni­nin­kė teis­tu­mo iš­ven­gė

Edi­ta Na­vic­kie­nė – dau­gia­vai­kė ma­ma. Trys vai­kai jau suau­gę. Ji va­do­vau­ja Šiau­lių ap­skri­ties ce­reb­ri­nio pa­ra­ly­žiaus aso­cia­ci­jai, yra Na­cio­na­li­nės ne­for­ma­lios šei­mos ta­ry­bos na­rė. Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo Šiau­lių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų kon­fe­de­ra­ci­jos vie­na iš va­do­vių. E. Na­vic­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad, kaip so­cia­li­nių par­tne­rių at­sto­vė, yra at­rink­ta į Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bą, ku­rios su­dė­tis dar tu­ri bū­ti tvir­ti­na­ma.

Prie E. Na­vic­kie­nės ak­ty­vios vi­suo­me­ni­nės veik­los, daž­niau­siai orien­tuo­tos į pa­gal­bą šei­moms, neį­ga­liems žmo­nėms, sun­kiai de­ra Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mo nuo­spren­dis.

Šių me­tų ba­lan­dį teis­mas nu­sta­tė, kad mo­te­ris ir jos su­tuok­ti­nis pikt­nau­džia­vo sa­vo, kaip glo­bė­jų, tei­sė­mis ir pa­rei­go­mis, fi­ziš­kai ir psi­chiš­kai gniuž­dy­da­mi glo­bo­ja­mą vai­ką.

Teis­mo spren­di­me kons­ta­tuo­ta, kad nuo 2017 me­tų rug­sė­jo pa­bai­gos iki 2018 me­tų ko­vo su­tuok­ti­niai daug kar­tų mu­šė glo­bo­ja­mą And­rių (var­das pa­keis­tas) dir­žu, ran­ka, kro­vik­lio lai­du, su­da­vė per vei­dą, me­tė į vai­ką kro­vik­lį, bu­te­lį, pe­le­nų sem­tu­vė­liu tren­kė per nu­ga­rą.

Taip pat kons­ta­tuo­ja­ma, kad glo­bė­jai ber­niu­kui sa­ky­da­vo, jog jis yra nie­kas, jį ne­pag­rįs­tai kal­tin­da­vo, lie­pė klū­pė­ti iš­kė­lus ran­kas kam­pe ant žir­nių, va­di­no jį gė­ju­mi, aiš­ki­no, kad jis at­sa­kin­gas, jog mi­rė ne­gi­męs jo pus­se­se­rės vai­kas.

Už to­kius veiks­mus glo­bė­jams bu­vo iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la. Teis­mas juos nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės at­lei­do, pa­ves­da­mas me­tams ir še­šiems mė­ne­siams lai­duo­to­jai N. Ma­la­kaus­kie­nei. Abu su­tuok­ti­niai tu­rė­jo at­lik­ti 30 va­lan­dų vi­suo­me­nei nau­din­gų dar­bų ir smur­tą pa­ty­ru­siam ber­niu­kui at­ly­gin­ti mo­ra­li­nę ža­lą – 1350 eu­rų. 150 jau bu­vo su­mo­kė­ję iki teis­mo.

Smur­tas išaiš­kė­jo mo­kyk­lo­je

2018 me­tų ko­vo 12 die­ną And­rius apie pa­ti­ria­mą smur­tą glo­bė­jų na­muo­se pra­si­ta­rė bend­rak­la­siui, vė­liau – kla­sės auk­lė­to­jai mo­kyk­lo­je. Ber­niu­kas skun­dė­si, kad bi­jo glo­bė­jų, ku­rie jį mu­ša, ir ne­be­no­ri grįž­ti į jų na­mus, ge­riau jau vyk­tų į glo­bos na­mus.

Mo­kyk­la iš­kvie­tė Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tus. Šie vai­ko į Na­vic­kų šei­mą ne­beg­rą­ži­no ir per­da­vė glo­bo­ti Ing­ri­dai Vo­lo­so­vai, tu­rin­čiai glo­bo­ti­nių šei­my­ną.

Glo­bė­jai teis­me sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no vi­siš­kai ir ga­lė­jo­si dėl sa­vo el­ge­sio. Glo­bė­ja teis­me aiš­ki­no, kad ji ne­su­si­val­dy­da­vo ir pa­nau­do­da­vo fi­zi­nį smur­tą, nes ne­va And­rius smur­ta­vo prieš jų vai­kus, ne­klau­sė. Mo­te­ris taip draus­mi­no ber­niu­ką, ku­rio el­ge­sys bu­vo pro­ble­mi­nis. Nors teis­me ber­niu­kas aiš­ki­no prie­šin­gai, kad tai glo­bė­jų vai­kai jį skriau­dė.

At­lik­ta And­riaus teis­mo psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­zė nu­sta­tė, kad ber­niu­kas su­pra­to fi­zi­nio smur­to es­mę, ta­čiau dėl sa­vo am­žiaus, pri­klau­so­mo san­ty­kio nuo glo­bė­jų, no­ro gy­ven­ti šei­mo­je, o ne vai­kų glo­bos na­muo­se, bai­mės bei iš­mok­to be­jė­giš­ku­mo iš pra­džių ne­ga­lė­jo pa­si­prie­šin­ti jį glo­bo­ju­sių su­tuok­ti­nių veiks­mams. Tik vė­liau, su­lau­kęs pa­lai­ky­mo iš sa­vo drau­go bei iš­si­gan­dęs, kad glo­bė­jai jį iš sa­vo šei­mos iš­veš į Švėkš­no­je esan­tį spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­rą el­ge­sio ir emo­ci­jų su­tri­ki­mų tu­rin­tiems mo­ki­niams, pa­si­prie­ši­no jų fi­zi­niam smur­tui. Tuo tar­pu psi­cho­lo­gi­nio smur­to vai­kas ne­sup­ra­to, to­dėl jam net ne­si­prie­ši­no.

Kal­tas dėl vis­ko?

Teis­me liu­di­ju­si ir And­riaus in­te­re­sus at­sto­va­vu­si jo nau­ja glo­bė­ja Ing­ri­da Vo­lo­so­va aiš­ki­no, kad ber­niu­kas – tie­siog ne­my­lė­tas vai­kas, jam rei­kia ši­lu­mos, dė­me­sio.

Ji pa­sa­ko­jo at­ve­jį, kai nau­ją nu­pirk­tą ar­ba­ti­nu­ką su­lau­žė šei­my­nos mer­gai­tė, o tai pa­ma­tęs And­rius su­siė­mė už gal­vos, su­si­gū­žė, iš­si­gan­do, kas da­bar bus.

Mer­gai­tė ra­miai pa­sa­kė, kad su­lau­žė ne­ty­čia. Jai bu­vo at­sa­ky­ta, kad nie­ko to­kio, bū­na, gal blo­gai pa­ga­min­tas. And­rius pa­sa­kė: „Oi bū­čiau ga­vęs“. Glo­bė­ja su­pra­to, kad bu­vu­sio­je šei­mo­je vai­kui ne­bu­vo ge­rai, kad jam bu­vo įteig­ta, kad jis blo­gas, kad kal­tas dėl vis­ko, kas at­si­tin­ka ne­ge­ro.

Na­vic­kai ne­va bu­vo įtei­gę glo­bo­ti­niui, kad dėl jo kal­tės kū­di­kį pra­ra­do jo vy­res­nės se­sers glo­bė­ja, ku­rios šei­mo­je Ai­ri­jo­je se­suo gy­ve­na. I. Vo­lo­so­va iš­siaiš­ki­no si­tua­ci­ją, ku­ri bu­vo vi­siš­kai ki­to­kia, ir pa­dė­jo ber­niu­kui at­kur­ti ry­šį su se­se­ri­mi.

Glo­bė­ja teis­me pa­sa­ko­jo, kad at­vy­kus pas ją And­riui, ji su­ži­no­jo, kad ber­niu­kas tu­ri ne­šio­ti aki­nius, ta­čiau ven­gia tai da­ry­ti. I. Vo­lo­so­va sa­kė pa­ma­čiu­si jo aki­nius, iš­si­gan­do, nes jie bu­vo ne jam pri­tai­ky­ti, vai­kas at­ro­dė juo­kin­gai, o jam tik 14 me­tų.

Nu­pir­kus nor­ma­lius aki­nius, jis juos ne­šio­ja ir nė­ra jo­kių bė­dų. Ji pri­si­mi­nė, kad ber­niu­kas at­vy­ko bai­siais nu­dė­vė­tais ba­tais, ku­rie jam ne­ti­ko. Jai bu­vo gė­da iš­leis­ti vai­ką į mo­kyk­lą to­kiais ba­tais, to­dėl nu­pir­ko nau­jus, vai­kas ta­da vi­sai ki­taip jau­tė­si.

Glo­bė­jai tu­ri ži­no­ti, kad kils rū­pes­čių

Pas­kam­bi­nus I. Vo­lo­so­vai, ji paaiš­ki­no, kad šiuo me­tu kar­tu su glo­bo­ti­niais ato­sto­gau­ja. Tarp jų – ir And­rius, gy­ve­nan­tis šei­my­no­je jau ant­rus me­tus. Mo­te­ris ne­slė­pė, kad ber­niu­ko el­ge­sys ke­lia pro­ble­mų, ta­čiau pa­ste­bi, kad rū­pes­čių su­ke­lia kiek­vie­nas vai­kas.

"Tai ga­li­ma iš­spręs­ti ir tai­kiu bū­du. Da­bar ber­niu­kas jau jau­čia­si sau­giai. Vi­sur esa­me kar­tu. Mo­ko­si sun­kiai, rei­kia daug pa­stan­gų, ne­si­tvar­ko. Man tai ge­ras vai­kas, ge­ros šir­dies, ta­čiau įgū­džių trūks­ta. Tik tur­būt tai dau­ge­lio vai­kų iš glo­bos na­mų bė­da. O jis il­gai au­gęs vai­kų na­muo­se", – sa­kė glo­bė­ja.

Ji ma­nan­ti, kad bai­gę spe­cia­lius kur­sus ir pa­si­ren­gę glo­bo­ti vai­kus žmo­nės tu­ri ži­no­ti, ko­kį vai­ką pa­sii­ma, kad kils rū­pes­čių, ir bū­ti tam pa­si­ren­gę.

"Mes ran­da­me bend­rą kal­bą su And­riu­mi. Yra te­kę ei­ti ir į mo­kyk­lą, sė­dė­ti pa­mo­ko­se, vis­ko bu­vo. Kal­ba­mės su mo­ky­to­jais. Jei­gu aš bū­čiau jį bau­du­si ar že­mi­nu­si, ne­ma­nau, kad bū­tų ge­riau. Rei­kia at­kak­lu­mo, o ne rim­bu va­ry­ti. Da­bar jis iš­lais­vė­jo", – aiš­ki­no I. Vo­lo­so­va.

Ji sa­kė, kad teis­mo pri­teis­tą su­mą bu­vę glo­bė­jai mo­ka da­li­mis į ber­niu­ko są­skai­tą ir ti­ki­si, kad iki jam su­tei­nant 18 me­tų vis­ką su­mo­kės. Su bu­vu­siais And­riaus glo­bė­jais I. Vo­lo­so­va bu­vo su­si­ti­ku­si tik teis­mo po­sė­džiuo­se, dau­giau vai­ku jie ne­si­do­mė­jo. Mo­te­ris pri­si­mi­nė, kad ne­se­niai kar­tu su And­riu­mi bu­vo su­si­dū­rę su Na­vic­kais vie­no­je šven­tė­je, ta­čiau, jie praė­jo pro ša­lį kaip ne­pa­žįs­ta­mi.

Pri­pa­ži­no kal­tę, kad iš­veng­tų teis­tu­mo

Edi­ta Na­vic­kie­nė mus ti­ki­no, kad vi­sa ši is­to­ri­ja – tai ga­li­mas su­si­do­ro­ji­mas su jos šei­ma.

"Suau­gu­sių­jų tei­sės ak­tai ne­gi­na. Neaiš­ku, kaip bū­tų pa­si­bai­gęs teis­mas. Ne­ži­nau, ko­kią atei­tį rink­sis ma­no vai­kai. Man ad­vo­ka­tas pa­ta­rė, kad kaip be­bū­tų sun­ku, tu­ri­te pri­pa­žin­ti kal­tę, ei­ti su lai­duo­to­ju, ta­da ne­liks jo­kių įra­šų apie teis­tu­mą. Mes taip ir pa­da­rė­me dėl sa­vo vai­kų", – ko­men­ta­vo E. Na­vic­kie­nė.

Ji tvir­ti­no, kad teis­me jiems pa­teik­ti kal­ti­ni­mai bu­vo ab­sur­diš­ki, ir ėmė pa­sa­ko­ti, kad tai pas nau­ją glo­bė­ją vai­kas aki­nių ne­ne­šio­ja, pa­skir­tų vais­tų ne­ge­ria, ant ko­jų – tvars­čiai, nors pas ją ir slo­ga ne­si­rgo. Vai­kas tu­rė­jo erd­vų sa­vo kam­ba­rį, vi­sur bu­vo ve­ža­mas kar­tu, bet jo el­ge­sys bu­vo pro­ble­miš­kas. Mo­te­ris ti­ki­no, kad pa­sii­mant vai­ką glo­bo­ti, jiems ne­bu­vo at­skleis­ti jo ag­re­sy­vaus el­ge­sio fak­tai bei diag­no­zės.

"Kai ei­ni mo­ky­mus, sa­ko, gau­si­te psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą, bet jos nei kar­to mes ne­su­lau­kė­me", – skun­dė­si E. Na­vic­kie­nė.

Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ak­ty­vi ly­de­rė sa­kė, kad at­si­šau­kė į so­cia­li­nę rek­la­mą, kvie­čian­čią glo­bo­ti vai­kus. Ka­dan­gi par­da­vę bu­tą Šiau­liuo­se įsi­kė­lė į erd­vų na­mą mies­te­ly­je, nu­spren­dė, kad tu­ri vie­tos ir glo­bo­ti­niams.

Pir­miau­siai mo­te­ris su­si­do­mė­jo ce­reb­ri­niu pa­ra­ly­žiu­mi ser­gan­čiu ber­niu­ku, glo­bo­ja­mu vai­kų glo­bos na­muo­se "Šal­ti­nis". Ji aiš­ki­no, kad jos pa­si­rin­ki­mą lė­mė tai, kad pa­na­šios būk­lės bu­vo ir vie­na iš dvy­nių duk­te­rų, ku­ri jau yra suau­gu­si. Tu­rė­da­ma pa­tir­ties sie­kė ją pa­nau­do­ti glo­bo­ti­nio prie­žiū­rai. "Šal­ti­nis" tam prie­ši­no­si, nes mo­te­ris ga­li­mai ne­tu­ri nei įgū­džių, nei rei­ka­lin­gų prie­mo­nių sun­kų neį­ga­lu­mą tu­rin­čiam vai­kui pri­žiū­rė­ti.

"Kaip aš są­ly­gų ne­tu­rė­jau, jei­gu pas ma­ne gy­ve­na­ma­sis plo­tas 327 kvad­ra­tai", – pik­ti­no­si dau­gia­vai­kė ma­ma.

Lan­ky­da­ma ber­niu­ką glo­bos na­muo­se, E. Na­vic­kie­nė su­ži­no­jo, kad šis neį­ga­lus ber­niu­kas tu­ri bro­lį And­rių, au­gan­tį vie­nuo­se ra­jo­no glo­bos na­muo­se. Ėmę su juo bend­rau­ti, ku­rį lai­ką Na­vic­kai vai­ką pa­siim­da­vo sa­vait­ga­liais.

Rug­sė­jo pra­džio­je E. Na­vic­kie­nė su­stab­dė neį­ga­laus ber­niu­ko glo­bos su­tei­ki­mo pro­ce­są. Ji aiš­ki­no, kad taip pa­siel­gu­si, kad ne­nu­ken­tė­tų And­rius. Ka­dan­gi dėl neį­ga­laus bro­lio glo­bos prie­ši­no­si glo­bos įstai­ga, pro­ce­sas ga­lė­jo už­truk­ti, to­dėl ir And­rius dar il­gai ne­bū­tų ga­lė­jęs įsi­kur­ti pas glo­bė­jus, nes bro­lių glo­bos rei­ka­lai bu­vo spren­džia­mi kar­tu.

Pak­laus­ta, kiek pa­grįs­ti prie­kaiš­tai, kad priim­da­ma glo­bo­ti­nius no­rė­jo pa­tai­sy­ti sa­vo šei­mos fi­nan­si­nę pa­dė­tį, nes tu­rė­jo mo­kė­ti kre­di­to na­mui įsi­gy­ti įmo­kas, E. Na­vic­kie­nė tai pa­nei­gė.

"Ne­są­mo­nė. Aš pen­kis mė­ne­sius ne­ga­vau už jį nė cen­to. Tik rug­sė­jo pa­bai­go­je, kai įfor­mi­no glo­bą, sky­rė 152 eu­rus vai­ko po­rei­kiams ir 152 eu­rus glo­bė­jui, ir dar vai­ko pi­ni­gai", – aiš­ki­no bu­vu­si glo­bė­ja.

Ji tvir­ti­no, jog glo­bo­ja­mu vai­ku rū­pi­no­si, vis­ką jam pir­ko, ne­pai­sy­da­mi sa­vo vai­kų po­rei­kių, ir dėl to su­lauk­da­vo jų prie­kaiš­tų.